Metiniame kultūros atašė susitikime – darbų įvertinimas, planai ir diskusijos
Vasario 27 d. – kovo 2 d. Kultūros ministerijoje, Lietuvos kino centre ir Lietuvos kultūros institute vyksta metinis Lietuvos Respublikos kultūros atašė susitikimas, kurio programoje – praėjusių metų veiklos rezultatų ir 2017 m. planų aptarimas, diskusijos apie Lietuvos kultūros tarptautiškumo politikos tikslus, strategiją ir iššūkius, susitikimai su įvairių meno sričių kritikais, apžvalgininkais bei žiniasklaidos atstovais. Taip pat organizuojama atskira diskusija modernios valstybės šimtmečio programų atašė reziduojamose valstybėse aptarimui.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson vasario 28 d. susitikime Kultūros ministerijoje pažymėjo kiekvieno kultūros atašė darbo svarbą. „Esate pagrindiniai mūsų kultūros agentai savo reziduojamose šalyse, turintys padėti menininkams bei kultūros organizacijoms rasti tinkamus partnerius profesionaliems tęstiniams mūsų kultūros pristatymams“, – sakė ministrė. Ji pabrėžė, kad visų mūsų laukia nemaži iššūkiai, susiję su artėjančiu modernios valstybės 100-mečiu: „Turime pasinaudoti šia proga sukurdami dar daugiau gerų tarptautinių galimybių mūsų menininkams ir kultūros organizacijoms, taip pat pačiu aukščiausiu lygiu pristatyti mūsų kultūrą, prisidėti prie diplomatijos tikslų įgyvendinimo.“
2016 m. vyko 6 kultūros atašė rotacijos (JAV, Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Švedijoje), šiuo metu užsienyje akredituoti 11 kultūros atašė. Pernai bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu kultūros atašė įgyvendino 450 pavadinimų veiklų, kuriose dalyvavo 1155 menininkai ir įvairių sričių kultūros profesionalai, renginiuose apsilankė daugiau nei 161 000 žiūrovų, buvo paskelbta 980 pranešimų Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje. Pagal Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą tiriamųjų vizitų programą Lietuvoje lankėsi 83 užsienio kultūros ekspertai, kuratoriai, festivalių meno vadovai.
Pernai Ukrainoje Lietuvos kultūros institutui ir kultūros atašė Ukrainoje Jurgiui Giedriui bendradarbiaujant su Lietuvos ir Ukrainos kultūros organizacijomis vyko didžiausias dviejų šalių Nepriklausomybės laikų istorijoje kultūrinio bendradarbiavimo projektas – Lietuvos kultūros sezonas „Lietuva-Ukraina: kultūros partnerystė 2016“, apėmęs vizualiųjų menų, muzikos, teatro, šiuolaikinio šokio, kino, literatūros, architektūros, mados ir grafinio dizaino sritis. Šiuo projektu buvo siekiama sukurti ilgalaikius tiesioginius ryšius tarp menininkų ir kultūros organizacijų, todėl renginių programose didelis dėmesys buvo skiriamas edukacijai, seminarams, meistriškumo kursams, kūrybinėms dirbtuvėms, žinių mainams. Programą sudarė 16 projektų, 88 renginiai, dalyvavo 210 dalyvių iš Lietuvos. Renginiuose apsilankė apie 25 500 lankytojų, apie renginį buvo paskelbta daugiau nei 500 pranešimų Ukrainos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.
Pagrindiniai kultūros atašė Italijoje uždaviniai buvo suaktyvinti Lietuvos architektūros, dizaino, šiuolaikinio meno matomumą, dalyvaujant reikšmingose parodose ir bendradarbiaujant su prestižinėmis institucijomis. Svarbiausi 2016 m. įgyvendinti projektai – dalyvavimas Milano trienalėje (Julijono Urbono projektas „Airtime“) ir Venecijos architektūros bienalėje (Baltijos paviljonas).
Svarbią kultūros atašė JAV veiklos dalį sudarė JAV esančio materialaus lituanistinio paveldo (archyvų, istorinių dokumentų, meno kūrinių) išsaugojimo ir perdavimo Lietuvai darbai. Aktyviai bendradarbiauta su Balzeko lietuvių kultūros muziejumi ruošiant parodą „Išeivijos indėlis atkuriant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę 1918“.
Pernai metais Jungtinėje Karalystėje dominavo vizualiųjų metų projektai, iš kurių labiausiai išskirtini Deimanto Narkevičiaus solo paroda Baltic šiuolaikinio meno centre Niukasle, sulaukusi apie 70 000 žiūrovų, ir Žilvino Kempino personalinė paroda „IKON“ mano galerijoje Birmingeme, kurią aplankė apie 10 000 lankytojų. Buvo vykdomi pasirengimo trijų Baltijos šalių dalyvavimui Londono knygų mugėje 2018 m. svečio teisėmis darbai, organizuoti leidėjų ir vertėjų tiriamieji vizitai.
Kaliningrade tradiciškai dalyvauta kasmetiniuose literatūros („Poezijos pavasaris“), muzikos („Džiazas filharmonijoje“, „Muzikinis tiltas Kaliningradas-Klaipėda“), ES šalių kino festivaliuose. Organizuoti muziejininkų, muzikos prodiuserių tiriamieji vizitai. Reikšminga atašė darbo sritis – darbas su lietuvių diaspora ir lietuvių kalbos mokytojais.
Pernai Kinijoje kultūros atašė organizavo virš 20 pavadinimų dramos, eksperimentinio teatro, šiuolaikinio šokio, šokio vaikams spektaklių. Lietuvių rašytojai dalyvavo literatūros festivalyje „Bookworn“, Lietuvos leidėjų asociacija – Pekino knygų mugėje. Šilko kelio muzikos festivalyje koncertavo Lietuvos kamerinis orkestras, Pekine surengta apžvalginė lietuvių fotografijos paroda. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir Nacionalinė filharmonija pasirašė partnerystės susitarimus su svarbiausiomis Kinijos kultūros institucijomis ir festivaliais.
Atašė Lenkijoje pastangomis lietuvių menininkai dalyvavo Vroclavo –Europos kultūros sostinės 2016 m. programoje. Vyko intensyvus tęstinis darbas literatūros sklaidos srityje, organizuotos vertėjų kūrybinės dirbtuvės, dalyvaujant būriui lietuvių rašytojų ir vertėjų. Pernai atiduota spaudai Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“, Nijolės Miliauskaitės poezijos rinktinė, Giedros Radvilavičiūtės esė knyga „Šiąnakt miegosiu prie sienos“. Rengiami nauji leidybiniai projektai, tarp kurių – Agnės Žagrakalytės ir Undinės Radzevičiūtės romanai.
Vieni svarbiausių atašė Prancūzijoje darbo rezultatų – Lietuvos teatro pasirodymai prestižiniuose festivaliuose Avinjone ir „Festival d‘Automne“ Paryžiuje, jaunųjų dizainerių kūrybos pristatymai Paryžiaus dizaino savaitėje, bendradarbiavimas su Pompidou centru surengiant Šarūno Barto kino retrospektyvą ir lydimuosius renginius. Atašė svariai prisidėjo Nacionalinėje dailės galerijoje rengiant parodą „Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“ ir parodą Vytauto Kasiulio muziejuje „Antanas Mončys ir jo aplinka“.
Atašė Rusijos Federacijoje organizavo koncertus, parodas, konferencijas Jurgio Baltrušaičio namuose, įtraukiant Rusijoje gyvenančius lietuvių kultūros ir meno veikėjus. Brolių Liumjerų galerijoje surengta Antano Sutkaus personalinė paroda, o valstybiniame A. Puškino muziejuje koncertavo pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“.
Viena pagrindinių kultūros atašė Vokietijoje veiklos sričių – Lietuvos dalyvavimo Leipcigo knygų mugėje 2017 m. svečio teisėmis parengiamieji darbai: pristatymo koncepcijos kūrimas, darbas su leidėjais ir vertėjais, tiriamųjų vizitų organizavimas. Pažymėtina pirmą sykį Berlyno architektūros muziejuje surengta Lietuvos architektūros paroda, skirta Kauno tarpukario modernizmui, pristatytas Kauno architektūros gidas vokiečių kalba.
Pagrindinė kultūros atašė veikla Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje – atstovauti Lietuvos interesams ES institucijose, organizacijose svarstant kultūros, audiovizualinės žiniasklaidos bei autorių teisių politikos klausimus, ES lygmeniu pristatyti ir atstovauti Lietuvos pozicijoms, susijusioms su ES kultūros, audiovizualinio sektoriaus ir autorių teisių teisine baze, taip pat koordinuoti kultūros projektų įgyvendinimą.
Paskutinį metų ketvirtį darbą Izraelyje pradėjusi atašė koncentravosi ties veiklos galimybių ir partnerių identifikavimu, 2017-2018 m. projektų programavimu, vykdė tiriamuosius vizitus. Buvo inicijuoti šokio teatro „Aura“ pasirodymai Jeruzalės tarptautinėje šokio savaitėje.
