Kas, kaip ir kada pertvarkys socialines įmones?
Įmonės kritikuojamos, tikrinamos ir laukia naujų patikrinimų
Įmonės, dirbančios pagal socialinių įmonių modelį, iš kelių naujai išrinktų Seimo narių pastaruoju metu sulaukia daug kritikos. Parlamentarai J. Džiugelis, A. Maldeikienė ir prie jų prisijungusi I. Šimonytė ėmėsi iniciatyvos šias įmones „pertvarkyti pagal planą, kuris dar tik bus sukurtas“. Tam pritarė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, kuris praėjusią savaitę buvo susitikęs su minėtais parlamentarais. Šiame susitikime vėl buvo pažerti kaltinimai socialinių ir neįgaliųjų socialinių įmonių atžvilgiu. Tokie kaip: „dabar matome skaičius, kad yra piktnaudžiaujama, kad žmonės dirba „dokumentuose“, „subsidijos panaudojamos tik darbo užmokesčio padengimui“, „valstybei tai daug kainuoja“. Galiausiai, J. Džiugelio nuomone, visas šias įmones turi patikrinti FNTT ir STT pareigūnai.
Visų pirma, norime priminti, kad šiuo metu visos Lietuvoje veikiančios socialinės ir neįgaliųjų socialinės įmonės yra privataus kapitalo įmonės. Kelios įmonės turi viešosios įstaigos juridinį statusą. Bet nėra nei vienos valstybinės įmonės. Todėl nei parlamentarai, nei ministrai negali jų pertvarkyti. Šios įmonės dirba pagal dabar galiojančius Lietuvoje įstatymus. Ir tik pačių įmonių akcininkai gali nuspręsti, kada ir kaip jas pertvarkyti. Konkrečių piktnaudžiavimo pavyzdžių mūsų asociacija nežino. Jeigu juos žino parlamentarai, labai prašytume paviešinti, taip pat inicijuoti konkrečius tyrimus. Tačiau ar yra teisinga kaltinti visą socialinių įmonių sistemą, kuri veikia 11 metų, nežinant nieko konkretaus? Mūsų įmonės yra nuolat tikrinamos, jos teikia ataskaitas kontroliuojančioms institucijoms: teritorinėms darbo biržoms, darbo inspekcijai, Lietuvos darbo biržai, vykdomi patikrinimai.
Ne kartą išsakėme priekaištus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kad mūsų įmonių administravimo našta yra nepagrįstai didelė, daug dokumentų, kuriuos turime pristatyti, dubliuoja vieni kitus, daug duomenų yra sukaupta informacinėse valstybės sistemose, bet mes juos turime pateikinėti papildomai. Kelios įmonės dėl administracinės naštos yra atsisakiusios statuso. Kitos įmonės, taupydamos savo kvalifikuotų darbuotojų darbo laiką, pradėjo samdyti konsultacines kompanijas, kurios tvarko visą reikalingą dokumentaciją. Bet ši aplinkybė mūsų naujiems parlamentarams taip pat užkliuvo: neva susikūrė nauja verslo rūšis, kuri „siurbia“ valstybės pinigus, administruodama socialines įmones. Bet pačios valstybinės institucijos ir sukūrė aplinkybes tokiam verslui atsirasti. Taigi, nežiūrint į tai, kiek kartų yra tikrintos ir atsiskaičiusios, įmonės pasirengusios priimti dar ir FNTT, ir STT pareigūnus.
Valstybės pagalbos rūšys ir pinigai, kurie pasieka socialinę atskirtį patiriančius žmones per socialines ir neįgaliųjų socialines įmones. Daug tai ar mažai?
Norime informuoti gerbiamus parlamentarus, kokių rūšių valstybės pagalba pasiekia mūsų įmones. Tai yra kompensacija darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, papildomoms administracinėms, transporto ir asistento išlaidoms, tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti, neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti, darbo vietoms steigti. Per 2016 metus 26 socialinės įmonės įsteigė 81 darbo vietą, neįgaliems asmenims darbo vietų sukūrimui panaudota 12,3 tūkst. Eur, darbinius įgūdžius tobulino 17 darbuotojų (vieno darbuotojo mokymui panaudota 1,7 tūkst. Eur), viena įmonė pritaikė darbo aplinką 20 darbuotojų, turinčių regėjimo negalią. Asistento paslaugoms apmokėti skirta 70 tūkst. Eur. Iš viso išlaidos socialinių įmonių sistemai per 2016 metus sudarė 23,14 mln. Eur, iš kurių 11.3 mln. Eur buvo valstybės biudžeto lėšos, o 11,84 mln. Eur – 2016 m. Europos socialinio fondo (ESF) lėšos. Šios lėšos pasiekė 6852 neįgalius asmenis ir 213 asmenų iš kitų tikslinių grupių. Daug tai ar mažai? Ši suma gali pasirodyti didelė, tačiau valstybei ji sugrįžta su kaupu. Visų pirma, šie žmonės dirba, o tai reiškia, jog yra integruojami į visuomenę, tobulėja kaip asmenybės, gauna pajamas save ir savo šeimoms išlaikyti, moka mokesčius ir kuria pridėtinę vertę valstybei. Per 2016 metus šios įmonės sumokėjo 4 mln. daugiau mokesčių negu gavo subsidijų.
Parlamentarė I. Šimonytė „Žinių radijuje“ išsakė nuomonę, kad socialinėms įmonėms skiriamos lėšos yra per didelės lyginant su skaičiumi žmonių, kuriuos jos pasiekia. O parlamentaras J. Džiugelis pasiūlė idėją įvesti „krepšelį“, kuris eitų paskui neįgalųjį ar kitą asmenį iš tikslinių grupių, ir įsitvirtinant darbo rinkoje asmuo jį naudotų savo nuožiūra. J. Džiugelio duomenimis, šiuo metu yra 166 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų. Nereikia būti dideliu matematiku, kad suskaičiuotum, kokio dydžio būtų „krepšelis“, šiuo metu skiriamą sumą socialinėms įmonėms padalinus tiems 166 tūkst. neįgaliųjų (čia neskaičiuojant kitų tikslinių grupių). „Krepšelis“, kurio dydis apie 140 Eur per metus, tikrai neužtikrins žmonėms kokybiškų paslaugų. Akivaizdu, kad tam, jog „krepšelis“ būtų naudingas socialinę atskirtį patiriančioms žmonių grupėms, ir jis būtų skirtas visiems be išimčių, reikėtų labai didelių pinigų. Net ir panaikinus socialinių įmonių įstatymą, „sutaupytų“ lėšų tikrai neužteks tokiai idėjai įgyvendinti.
Sulaukė pasiūlymo perkelti verslus į Estiją
Netylant diskusijoms apie Socialinių įmonių sistemą, kurias įplieskė naujos valdžios parlamentarai, šių įmonių vadovai bando dėlioti įvairius savo vadovaujamų verslų tolimesnės veiklos scenarijus. Ne vienas kalbintas įmonės vadovas minėjo, kad panaikinus socialinių įmonių įstatymą, teks persitvarkyti. Gamybinių įmonių direktoriai skaičiuoja gamybos modernizavimo kaštus, t.y. ketinama įdiegti daugiau automatinių linijų, įrengimų, kurie galės pakeisti žmones. Kiti skaičiuoja išeitines kompensacijas darbuotojams arba planuoja visai užsidaryti, nes verslai buvo pritaikyti būtent žmonėms iš tikslinių grupių.
Prieš keletą dienų įmonių vadovai į savo el. pašto dėžutes sulaukė pasiūlymo perkelti įmones arba registruoti naujas Estijoje. „Apmokestinimas Estijoje yra draugiškas ir suteikia įmonėms galimybę optimizuoti mokestines išlaidas. Estijos mokesčių sistema numato pelno mokesčio mokėjimą tik tuo atveju, kai jis yra paskirstomas. Tai leidžia užsienio bendrovėms pasinaudoti Estijos bendrovėmis reinvestavimo tikslais. Jeigu įmonė dividendų neišsimokėjo, o gautą pelną nusprendė investuoti į verslo plėtrą, indėlius, vertybinius popierius, įrengimus ar nekilnojamą turtą, tokiu atveju pelno mokestis Estijoje nėra mokamas.“
„Dar vienu neginčijamu privalumu yra tai, kad Estijos įmonės valdybos narys turi teisę nemokėti sau uždirbto atlygio ir nemokėti už jį mokesčių. Estijos mokesčių sistema yra patraukli verslui dėl geros reputacijos, geografinės padėties, patogios elektroninių paslaugų sistemos (tiek bankų, tiek ir valstybinio sektoriaus), galimybės būti konsultuojamiems rusų ir anglų kalbomis“, – rašoma pasiūlyme. Taigi, tai dar viena galimybė „pertvarkyti“ įmonę. Gal dėl palankios verslui politikos Estijoje dirba net 50 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų?
Ką prarastų valstybė, panaikinusi socialinių įmonių įstatymą?
Drastiškai panaikinus dabar esantį socialinių įmonių įstatymą ir nesukūrus nieko naujo, nukentės verslai, kurie dirba ir moka mokesčius, per kuriuos suteiktos subsidijos grįžta atgal valstybei. Bet, be abejo, tai skaudžiausiai palies žmones, kurie dirba šiose įmonėse.
Socialinių įmonių asociacijos, vienijančios šias įmones, yra pasiruošusios diskutuoti, svarstyti pasiūlymus, teikti savus, jei tik jie bus išklausomi; nes vėlgi, tų pačių, siūlančių „pertvarkyti“ socialines įmones, parlamentarų nuomone, kuri išsakyta susitikime su ministru L. Kukuraičiu, naujos idėjos ir įstatymų svarstymai turi vykti tik tarp valstybinių institucijų. Toks požiūris tikrai stebina. Todėl į klausimą, kas kaip ir kada pertvarkys socialines įmones, galima būtų atsakyti, kad tą padarys įmonių savininkai, atsižvelgdami į įstatymų pataisas ir tada, kai jos bus priimtos.
