Aptarti žuvininkystės iššūkiai

Konferencijoje „Žuvininkystė Lietuvoje: ar bus ant stalo šviežios žuvies?“ žvejai, akvakultūros ir perdirbimo asociacijų ir įmonių atstovai, šios srities mokslininkai, žuvininkystės regionų aktyvistai, taip pat Žemės ūkio ministerijos bei Žuvininkystės tarnybos atstovai diskutavo apie Lietuvos žuvininkystę, akvakultūrą, žvejybą vidaus vandenyse, Baltijos jūroje bei priekrantėje ir tolimuosiuose žvejybos rajonuose, aptarė tendencijas ir plėtros galimybes.
Pasak žemės ūkio viceministro Artūro Bogdanovo, žuvininkystės sektorius ne tik kuria darbo vietas, bet ir yra labai svarbus regionų gyvybingumui bei plėtrai.
„Žuvininkystė šiandien susiduria su iššūkiais – reikia ne tik suderinti ekonominį žvejybos veiklos ar akvakultūros ūkių naudingumą, bet ir tausoti išteklius, aplinką, užtikrinti maisto saugumą. Konferencija yra puiki proga konstruktyviai pasikeisti nuomonėmis, aptarti kylančias problemas ir pasisemti idėjų bei žinių iš mokslo atstovų“, – teigė žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas.
Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento atstovai pristatė lyginamąją Lietuvos žuvininkystės sektoriaus analizę, kurioje skirtingais pjūviais buvo pateikta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus dalis Europos Sąjungos kontekste, ir žuvininkystės produktų vartojimo įpročių tyrimą. Su pristatyta informacija galite susipažinti čia.
Pagal sugautų žuvų kiekį ir laivų skaičių Lietuvos žvejybos Baltijos jūros sektorius yra mažiausias tarp 8 Baltijos jūros valstybių ir sudaro apie 2 proc. Žvejyba tolimuosiuose rajonuose – didesnė. Remiantis Eurostato duomenimis, apie 8 proc. visų ES tolimojo plaukiojimo laivyno iškrovimų atliekama Lietuvoje, Lietuva atsilieka tik nuo Ispanijos ir Prancūzijos.
Žuvininkystės tarnybos atstovai pristatė žvejybos jūrų vandenyse priežiūros klausimą. Kartu su mokslininkais aptartas žvejybos ir akvakultūros produktų vartojimas ir teikiama nauda, žuvininkystės sektoriaus ir mokslo bendradarbiavimo galimybės.