Valstybingumo 100-mečio parodoje ir Ignalinos krašto šviesuoliai
Kovo 3 dieną Ignalinos krašto muziejuje, skambant ansamblio „Iš širdies“ dainoms, iškilmingai pristatyta paroda „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“. Lietuvos šimtmečiui skirtoje ir po miestus ir miestelius keliaujančioje parodoje – 23 mobilūs stendai, kiekviename iš jų – vis kita nepriklausomybės kelią iliustruojanti istorija. Kaip pasakojo muziejininkė Marija Kirkienė, ši paroda parengta pagal informacinę medžiagą, kurią 2016 m. bendrame projekte dalyvaujantiems 25-iems šalies muziejams perdavė gyventojai ir organizacijos. Tai nuotraukos, dokumentai, rankraščiai ar jų skaitmeniniai vaizdai, liudijantys apie mūsų valstybės kūrimąsi nuo XIX a. pab. iki šių dienų.
Stenduose pasakojama ne tik apie gerai žinomus valstybės ir visuomenės veikėjus, tokius kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka ar Vytautas Landsbergis, bet ir apie kitus garbius Lietuvos žmones, aktyviai dalyvavusius tautiniame judėjime, kūrusius valstybės pamatus įvairiuose šalies regionuose.
Vienas iš stendų skirtas mūsų kraštui. Jis pavadintas „Lietuvybės saugotojai Tverečiuje, Didžiasalyje, Mielagėnuose, Palūšėje“. Pagrindinį indėlį saugant gimtąją kalbą, ginant tautiškumą įnešė krašto šviesuoliai – kunigai, knygnešiai, daraktoriai, visuomenės veikėjai ir lietuvių švietimo draugija „Rytas“.
Stende pasakojama apie kunigą, lietuviškos spaudos platinimo Tverečiaus krašte pradininką Joną Burbą (1853-1915), knygnešį, vargonininką, tautosakos rinkėją, lietuviškų mokyklų organizatorių Leoną Bielinį (1882-1941), tautinio sąjūdžio dalyvį, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos muziejaus steigėją, kraštotyrininką Juozą Kėkštą (1927- 2012), dainų karalienę Kristiną Sekonytę-Skrebutėnienę (1855-1943), Dysnoje gimusį Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės vadovą Augustiną Voldemarą (1883-1942), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą profesorių Česlovą Kudabą (1934-1993) ir kt.
Mielagėnų krašte lietuvybę ypač saugojo dvasininkai Adomas Zaremba, Karolis Gumbaragis, Vincentas Miškinis. Dėl savo gražių darbų minimas ir dabar klebonaujantis Marijonas Savickas, taip pat savo krašto istorinės atminties įamžinimui visa širdimi atsidavusi buvusi mokyklos direktorė, istorikė, kaimo bendruomenės vadovė Valė Švarcienė. Palūšėje daug metų lietuvybę puoselėjo vargonininkas Antanas Burėnas (1895-1974), garsi šviesuolių Aleksandro ir Marijonos Kisielių šeima. Palūšėje gyvenusi politinių kalinių globėja Birutė Verkelytė-Fedaravičienė už nuopelnus Lietuvai apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kryžiumi.
Už surinktą ir pateiktą medžiagą apie šiuos žmones dėkota šių dienų šviesuolėms: Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos direktorei Elenai Sekonienei, lituanistei Nijolei Keraitienei, istorikei Marytei Misūnienei, Palūšės bibliotekininkei, kraštotyrininkei Ritai Ramanauskienei ir Mielagėnų bendruomenės pirmininkei Valei Švarcienei. „Aš tikiuosi, kad jūsų šviesa, jūsų sugebėjimai ir siekiai uždegs jaunų žmonių širdis tęsti tą darbą, pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir galimybes, kaupti palikimą ir statyti valstybingumą, nes tai kasdienis ir ilgalaikis veiksmas.“,– sakė savivaldybės mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimantas Vilčinskienė kvietė visus kvietė pavaikščioti istorijos takais, pajusti nepriklausomybės skonį ir pamąstyti, ar savo elgesiu, darbais esam verti tos laisvės, ar darom viską, kad mūsų valstybės istorija būtų saugoma, perduodama. Renginyje dalyvavo ir moterims už prasmingą veiklą dėkojo bei gėlių joms įteikė Ignalinos seniūnas Jonas Polito ir Didžiasalio – Antanas Pauliukėnas. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokiniams už jų aktyvią veiklą ir domėjimąsi krašto istorija seniūnas perdavė saldžią padėką. Pasidžiaugta mokinių pasiekimais įvairiuose konkursuose, jų meniniais ir kraštotyriniais darbais, garsinančiais krašto vardą.
Ryčiausio Ignalinos rajono ir Lietuvos pakraščio istorinės atminties puoselėtoja, mokytoja Nijolė Keraitienė sakė, kad tai, kas pateko į parodos stendą, yra tik maža dalelė iš to, kas yra surinkta ir saugoma Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos muziejuje. Šis kraštas patyrė labai daug vargo ir skriaudų ir lietuvybė išliko tik dėl stiprių jo šaknų.
Parodoje dalyvavęs ir ekspozicija pasidžiaugęs ignalinietis Juozas Repšys išreiškė apgailestavimą, kad šalia aprašytųjų šviesuolių jis pasigedo tikru tverečėnu save laikiusio žymaus matematiko, profesoriaus Zigmo Žemaičio, kurio asmenybė ir veikla tikrai dar nėra tinkamai įvertinta. Muziejaus darbuotojų teigimu, tikrai ne visas iškilias asmenybes pristatanti medžiaga buvo įtraukta į parodos ekspoziciją, bet internetinį jos variantą – visada galima papildyti.
Parodoje taip pat galima susipažindinama su valstybės kūrėjais iš Telšių, Skuodo, Pagėgių, Molėtų, Kelmės, Vilkaviškio, Biržų ir kitų rajonų, taip pat iškiliausių Lietuvos kariuomenės savanorių ir partizanų likimais, pirmuoju lietuviškų lėktuvų konstruktoriumi Jurgiu Dobkevičiumi, Tauragnų dvarininkų Gineičių gyvenimu. Pristatomi Lietuvos pašto istorijos fragmentai, Tautinės vienybės tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos 1920–1921 m. ir kt.
