Kaunas imasi permainų gyvūnų gerovės politikoje
Rūpestis beglobiais gyvūnais – jautri ir išskirtinio dėmesio reikalaujanti sritis visoje šalyje. Kaunas – ne išimtis. Suprasdamas šios veiklos reikšmę, miestas imasi pokyčių ir rengiasi „perkrauti“ ligšiolinius ryšius su gyvūnų gerovės organizacijomis.
Permainas inicijavęs Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys pripažįsta, kad gyvūnų gerovės srityje Kaunas iki šiol stokojo ilgalaikės strategijos ir dažnai veikė pernelyg trumparegiškai. Vicemeras ragina savivaldos atstovus kartu su miesto seniūnijomis, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei gyvūnų gerovės specialistais bei visuomeninėmis organizacijomis imtis konstruktyvaus dialogo, o iškylančias problemas spręsti iš esmės.
Pirmiausi pokyčiai – savivaldybės struktūroje. Gyvūnų gerovės sritį vietoje Miesto tvarkymo skyriaus ketinama pavesti Aplinkos apsaugos skyriaus specialistams.
„Ieškosime kompetentingo žmogaus, kuris išmanytų šią sritį, jos niuansus. Gyvūnų gerovė turi būti realiai sprendžiama problematika, o ne formalumas. Ji reikalauja išskirtinio įsigilinimo. Juk čia kalbame ne apie kažkokius daiktus, bet gyvūnus. Turime atsikratyti pasenusio požiūrio ir vadovautis tarptautine praktika, ieškoti pažangių pavyzdžių, kaip gyvūnų gerovės klausimai sprendžiami svetur“, – kalbėjo S. Kairys.
Jis prisiminė prieš pusantrų metų plačiai nuskambėjusią skandalingą gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ istoriją dėl žiauraus elgesio su sužalotu keturkoju. Šis incidentas užtraukė šešėlį visam gyvūnų gerovės rūpybos įvaizdžiui. Tąkart nebuvo imtasi esminių permainų, todėl jos žūtbūt turi būti padarytos dabar.
Pasak vicemero, viena akivaizdi problema – pernelyg didelis užmigdomų gyvūnų skaičius. Organizacijos stokoja iniciatyvos beglobiams ieškant naujų namų: „Apskritai, kol kas pernelyg menkai galvojama, ką daryti, kad gyvūnai neatsidurtų globos įstaigose. Šiai dienai, užuot kreipę dėmesį į ilgalaikę prevenciją bei tikslus, iš esmės kovojame tik su pasekmėmis. Turime žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą, o ne vien rūpintis momentinių paslaugų pirkimais ir vykdymu.“
Neseniai kilęs nesusipratimas su viešąja įstaiga „Penkta koja“ dėl benamių kačių sterilizavimo šiai dienai jau išspręstas – sutartis nenutraukta, bendradarbiavimas tęsiamas. Tai dar vienas požymis, kad savivaldybė „perkrauna“ bei iš esmės atnaujina santykį su gyvūnų gerovės organizacijomis. To paties tikimasi ir iš pačių gyvūnų globėjų, iki šiol veikusių gana aršios konkurencijos sąlygomis, nevengiant tarpusavio „pasistumdymų“.
„Mums visą laiką kildavo klausimų, kodėl savivaldybė leidžiasi apgaudinėjama apmokant už dirbtinai išpūstas ir netikrais skaičiais grįstas gyvūnų globos paslaugas. Tačiau tikrasis vaizdas jau ima aiškėti. Labai tikimės, kad prasidės realus darbas, nes iki šiol akivaizdžiai trūko betarpiško ryšio tarp savivaldybės specialistų ir gyvūnų gerovės organizacijų“, – teigė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.