Briuselyje aptarti bendrosios žemės ūkio politikos ateities klausimai
Kovo 6 d. Briuselyje žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Tarybos posėdyje, kuriame Maltos iniciatyva buvo apsikeista nuomonėmis dėl efektyviausių būdų sprendžiant prioritetinius bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities klausimus.
Atsižvelgdama į pastaruoju metu vykusias diskusijas, Tarybai pirmininkaujanti Malta nustatė 6 prioritetus, kurių linkme turėtų būti orientuojamos tolesnės diskusijos dėl būsimos BŽŪP: tai atsparumo kūrimas, atsakas į aplinkosaugos iššūkius, investavimas į kaimo vietovių gyvybingumo užtikrinimą, kartų kaitos užtikrinimas, orientacijos į rinką išlaikymas bei ūkininkų pozicijos stiprinimas.
Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas akcentavo, kad diskusijos dėl BŽŪP įgauna vis spartesnį tempą ir padėkojo pirmininkaujančiai Maltai už bandymą išgryninti būsimos BŽŪP prioritetus.
„Svarbu, kad išlaikant tinkamą BŽŪP finansavimą būtų siekiama paprastumo, kuris turėtų išlikti būsimos BŽŪP principu. Paprastas ūkininkas turi pajusti, kad taisyklės tapo aiškesnės, suprantamesnės. Ūkininkų pajamų stabilumui labai svarbios ir tiesioginės išmokos. Turime tęsti pradėtą tiesioginių išmokų konvergenciją, kad užtikrintume vienodas konkurencines sąlygas visiems ES ūkininkams“, – teigė žemės ūkio ministras B. Markauskas.
Tarp kitų svarbių aspektų formuojant ateities BŽŪP ministras paminėjo ir ūkinių derybinių pozicijų stiprinimą siekiant, kad geriau funkcionuotų maisto tiekimo grandinė. Jis akcentavo ūkininkų kooperacijos ir jungimosi į gamintojų organizacijas skatinimą bei kovą su nesąžininga prekyba. Kalbėdamas apie kaimo plėtrai keliamus uždavinius žemės ūkio ministras pabrėžė, kad didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas gyvenimo kokybei kaime gerinti bei kaimo vietovių gyvybingumui užtikrinti.
„Manau, kad užtikrinant kaimo vietovių gyvybingumą labai svarbus yra smulkių ir vidutinių šeimos ūkių palaikymas ir trumpų maisto grandinių plėtojimas. Šeimos ūkiai yra vienas iš labiausiai paplitusių ES ūkininkavimo modelių ir jų indėlis yra svarbus siekiant BŽŪP tikslų bei užtikrinant tvarų ES žemės ūkio sektorių“, – kalbėjo B. Markauskas.
EK akcentuoja du BŽŪP aspektus: tai supaprastinimas siekiant sumažinti administracinę naštą ūkininkams, kad politikos nuostatos būtų labiau suprantamos žemdirbiams bei BŽŪP modernizavimas atsižvelgiant į ateities iššūkius, kurie turi įtakos žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtros kryptims po 2020 m. Viešosios konsultacijos truks iki gegužės 2 d. o liepos mėnesį EK numato organizuoti aukšto lygio konferenciją jų rezultatams aptarti. Komunikatą dėl BŽŪP supaprastinimo ir modernizavimo, kuriame bus numatomos BŽŪP kryptys po 2020 m., EK planuoja pateikti iki šių metų pabaigos.
Dauguma valstybių narių diskusijose pasisakė, kad BŽŪP turi ir toliau išlikti bendra, stipri ir gerai finansuojama ES politika, taip pat pasisakė už dabartinės dviejų ramsčių BŽŪP struktūros išlaikymą. Tarybos metu diskutuota ir ES gyvūnų gerovės platformos, geresnio maisto tiekimo grandinės veikimo ir kovos su nesąžiningomis prekybos praktikomis, dvigubų maisto produktų kokybės standartų, žvynelinės ligos plitimo ir kitais klausimais.
