Forume – apie planuojamą švietimo sistemos pertvarką
Susitikti ir padiskutuoti su Kretingos ir Klaipėdos rajonų bei Palangos miesto ugdymo įstaigų vadovais, profesinių sąjungų atstovais, Savivaldybių vadovais ir tarybos nariais, Švietimo skyrių specialistais apie planuojamą švietimo sistemos pertvarką vasario 24 dieną atvyko švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša bei Seimo nariai Levutė Staniuvienė ir Antanas Vinkus.
Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika pasidžiaugė, kad rajono ugdymo įstaigų vadovai ir pedagogai turi unikalią galimybę apie svarbiausius Vyriausybės darbus švietimo srityje išgirsti iš pirmų lūpų.
Kretingos rajono kultūros centre surengtame forume „Švietimo pertvarkos gairės“ buvo kalbėta apie švietimo sistemos perspektyvą, akcentuojant esminius pertvarkos planus: numatomą įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokyklų vadovų kadencijas, pedagogų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarkymą, ikimokyklinio bei bendrojo ugdymo turinio keitimą. Diskutuota ir apie lyderystės svarbą ugdymo įstaigų valdyme. Aptartos poįstatyminių teisės aktų gairės ir jų įgyvendinimo perspektyvos.
Seimo švietimo ir mokslo komiteto vadovas E. Jovaiša savo pranešime išskyrė opiausias švietimo sistemos problemas: švietimo defragmentavimas, neveikianti profesinio orientavimo sistema, mokytojų ir korepetitorių ruošiant vienuoliktą ir dvyliktą klases vaidmuo.
Akademikas pristatė ir siūlymą paankstinti ugdymą švietimo įstaigose: parengiamąją klasę vaikai pradėtų lankyti nuo penkerių, o pradinis ugdymas būtų privalomas nuo šešerių metų. Toks siūlymas galėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2018 metais.
Manytina, kad būtina skatinti mokinių motyvaciją, pakeliant pažymių vidurkį ir keičiant stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Kolegijose turėtų atsirasti profesinis magistras, Lietuvoje įvesti reikėtų ir profesinę doktorantūrą, kad pedagogai disertacijas galėtų gintis savo mokyklose, spręsdami pirmiausiai savo įstaigų problemas.
Pasak Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko, būtina keisti pedagogų rengimo bei jų kvalifikacijos kėlimo sistemą. „Išsilavinimas turi būti siejamas su mokytojo karjera ir jam mokamu atlyginimu. Mokytoju turėtų dirbti bakalauro studijas baigęs ir pedagogo išsilavinimą įgijęs asmuo, vyresniuoju mokytoju, mokytoju metodininku – magistro studijų absolventas, o mokytojas ekspertas turėtų turėti profesinio daktaro laipsnį“, – tvirtino E. Jovaiša.
Pristačiusi LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas Švietimo įstatymo pataisas, Prezidentės patarėja švietimo klausimais S. Mačiukaitė-Žvinienė išskyrė keletą svarbių momentų: „Šiandien pagal mokinių pasiekimo ir pažangumo rodiklius esame 21-oje vietoje iš 28 Europos Sąjungos (ES) šalių. Patyčias mūsų šalyje patiria daugiausiai vaikų, lyginant su 42 vertintomis valstybėmis, o tai yra vienareikšmiškai susiję“. Ji priminė ir kitą ES atliktą tyrimą, kuris atskleidė, jog pagal vienam vaikui ar studentui skiriamas lėšas Lietuva iš visų ES šalių – sąrašo pabaigoje. Neefektyvaus ir neracionalaus švietimo sričiai skiriamų lėšų naudojimo išvadą patvirtina ir tarptautiniai ekspertai.
„Racionalizavus lėšų naudojimą švietimo sektoriuje, efektyviau naudojant švietimo infrastruktūrą būtų galima rasti papildomų lėšų. Tą patvirtina prieš gerus metus Laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo išvados, kuriose pažymima, kad sutaupyti mūsų šalis švietimo sektoriuje galėtų iki 22 mln. eurų per metus, o savivaldybės – netgi iki 3 mln. eurų“, – sakė S. Mačiukaitė-Žvinienė.
Susitikime Prezidentės patarėja akcentavo ir švietimo sistemos kokybės tolygumo svarbą, kai bet kurioje šalies vietoje besimokantis mokinys gautų tokias pat kokybiškas švietimo paslaugas, atkreipė dėmesį ir į naujoje Europos komisijos semestro ataskaitoje išskirtą dar vieną problemą švietimo sektoriuje – nepakankamą darbo užmokestį mūsų šalies regionų mokyklose, siekiant pritraukti šioms įstaigoms reikalingus vadovus ir mokytojus.
„Svarbus vaidmuo inicijuojant pokyčius ir norint padėti tvirtą švietimo pamatą tenka ir vaiko tėvams, mokytojams ir švietimo įstaigų vadovams. Šiandien labai svarbu pirmiausiai kalbėti apie tai, ką ugdymo įstaigai gali duoti vadovas, kaip galime jį nukreipti tuo keliu, kad vaikai gautų geriausią. Apie tai pasisako Lietuvos švietimo sistemą vertinusi Ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos organizacija, į kurią mūsų šalis tikisi įstoti 2018 metų birželį“, – kalbėjo Prezidentės patarėja.
Pasak jos, šalies vadovės teikiamomis Švietimo įstatymo pataisomis siūloma įvesti vadovų kadencijas ir jų ribojimą, konkursus švietimo įstaigų vadovams, siekiant valdymą labiau orientuoti į rezultatą, didinti vadovų atsakomybę ir atskaitomybę, ugdymo įstaigų steigėjų atsakomybę, siekiant švietimo sistemos tolygumo ir tuo pačiu stiprinant ugdymo įstaigų savivaldą. Reikalingi ir pedagogų etikos kodekso pakeitimai, kurie padėtų išspręsti tam tikrus konfliktus, šiandien kylančius švietimo įstaigose.
Pagal Prezidentės teikiamas pataisas, mokyklų vadovų atrankos komisijos nariais nebegalėtų būti politikai ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Švietimo įstaigų vadovais galėtų dirbti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, kaip ir į mokyklų tarybas įtraukiami nariai.
„Jeigu norime pokyčių, siekiame eiti inovatyvios ekonomikos keliu, turime kalbėti ir apie stiprius mokytojus. Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijoje, Seimo švietimo ir mokslo komitete diskutuojama ir ieškoma sutarimo dėl pedagogų rengimo, bendros sistemos tobulinant jų kvalifikaciją, įdarbinimo sistemos sukūrimo“, – akcentavo S. Mačiukaitė-Žvinienė. Anot jos, bendradarbiavimas tarp Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijų, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos, planuojant švietimo sistemos pertvarkos žingsnius, vyksta ypač glaudžiai, taip pat stengiamasi išgirsti ir šalies švietimo įstaigų atstovų, savivaldybių atstovų, tėvų ir mokinių išsakomus nuogąstavimus bei pastebėjimus.
Konstruktyvaus dialogo, vedančio į švietimo kokybės gerinimą, svarbą, susitikime akcentavo ir Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė: „Ne mes darome pokyčius švietime, juos kuriate jūs. Problemų tikrai yra, o kaip turi pasikeisti sąlygos, kad tų problemų būtų mažiau, geriausiai matote jūs. Mes kuriame tik prielaidas kokybei švietime. Jau 25 metus vykstanti švietimo reforma labai išvargino visus. Ji nebuvo nenuosekli, nebuvo įgyvendinta iki galo.“.
Ministrės teigimu, Lietuvos švietimo sistema turi išplėtotą infrastruktūrą, kurios išlaikymas reikalauja didelių lėšų, nors tam skiriami pinigai turėtų būti investuojami ne į išorinę infrastruktūrą, tačiau į jos turinį – mokytojus, pačios švietimo sistemos kokybės gerinimą. „Sprendimai, kurių turime imtis norėdami pertvarkyti tokią sistemą, yra labai skaudūs, tačiau tolerancijos švietimo srityje ir negali būti. Mokyklų uždarymo procesas yra neišvengiamas, kai jos tampa pustuštėmis. Visai kas kita, kai kalbame apie pradinį ugdymą – jis turėtų likti arti namų ir dėl 4–6 vaikų“, – susitikime kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos vadovė. Jos ir akademiko E. Jovaišos nuomone, šiais metais nereikėtų skubėti uždarinėti mažų kaimo mokyklų, kadangi Švietimo ir mokslo ministerija planuoja keisti kaimo mokyklų finansavimo tvarką.
Ministrės įsitikinimu, pokyčiai itin jautrioje švietimo srityje turi būti nuoseklūs. Ir kuriant šiuos pokyčius susitikimai su švietimo įstaigų bendruomenėmis yra labai vertingi.
