Žemės ūkio ministras neabejingas Šiaulių rajono žemdirbių problemoms

Kovo 7 d. Šiaulių rajono savivaldybės salėje įvyko rajono žemdirbių susitikimas su Žemės ūkio ministru Broniumi Markausku. Susitikime dalyvavo Žemės ūkio ministro patarėjai Remigijus Bielinskas ir Liuda Tuomaitė, Žemės ūkio ministerijos specialistai, Šiaulių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Arūnas Teišerskis, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojas Zigmantas Donatas Dranginis, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo nariai: Valius Ąžuolas, Sigitas Tumėnas, Juozas Rimkus, rajono savivaldybės vadovai.

Susitikimą pradėjo Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras ir Žemės ūkio skyriaus vedėja Emilija Rimeikienė, trumpai pristatydama Šiaulių rajono žemės ūkio kryptis ir pagrindinius statistinius rodiklius. Ji pabrėžė, kad vyraujanti žemdirbystės šaka rajone – augalininkystė.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasidžiaugė gausiu susirinkusiųjų būriu ir paminėjo, kad jo susitikimų tikslas – ne tik pristatyti savo, kaip ministro, darbo perspektyvas, bet ir pasitarti su žemdirbiais dėl priemonių ir būdų, kuriais norima siekti geresnių rezultatų. Anot ministro, Lietuva yra ne vienintelė šalis, kurioje bloga gyvulininkystės padėtis, ypač pieno ūkių. Netgi Danijoje bankrutuoja ūkininkai, dirbantys pieno sektoriuje. Labai didelė pasaulinė konkurencija, o vidinių rezervų žaliavos perdirbimui yra nemažai. Pramonės pajėgumai yra didesni, nei šiuo metu pagaminama produkcijos. Pasidairius aplinkui, mūsų kaimynės Ukraina bei Rusija labai stiprios konkurentės, turint omenyje aukštus jų žemių našumo balus bei siekį pritraukti investicijų savo šalyse. Ministro teigimu, augalininkystės spartus vystymasis kelia nerimą ir mokslininkams dėl didėjančios anglies dvideginio koncentracijos ore. Įrodyta, kad augalininkystė turi didesnę įtaką jo didėjimui nei gyvulininkystė. B. Markauskas pabrėžė, kad dirbant žemės ūkio srityje prognozuoti kainas ir sąlygas darosi neįmanoma dėl aplinkos veiksnių bei geopolitinės situacijos. Ir šito neįvertinti negalima.

Ateityje norima sutrumpinti paramų paraiškų administravimo laiką, šiuo metu jis vėl padidėjo iki 1,5 metų. Ministras mato didelį potencialą ir kaip neišvengiamą išeitį-kooperatyvų, kooperatinių bendrovių kūrimosi procese. Gali būti netgi ieškoma „prievartinio“ mechanizmo tokių kooperatyvų kūrimuisi skatinti. B. Markausko manymu, Lietuvoje užtektų kelių didesnių, rimtai dirbančių kooperatyvų. Ministras trumpai apžvelgė savo ką tik įvykusios kelionės į Briuselį rezultatus. Briuselyje buvo išsakytos tokios Lietuvos įžvalgos:

1. Kad šalys-narės turėtų žymiai daugiau laisvės priimant sprendimus;

2. Dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo. Šiuo metu to nėra. Dabartinis tiesioginių išmokų santykis Europoje ir Lietuvoje yra nevienodas;

3. Reikalavimų tiesioginėms išmokoms visoje Europoje suvienodinimas. Kad reikalavimai būtų pagrįsti, kad nebūtų vien tik teorija, kuri skirtųsi nuo praktikos.

Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė kalbėjo apie naujosios vyriausybės nusiteikimą daryti daug pertvarkų švietimo srityje, ekonomikos efektyvinimo, valstybės saugumo srityse bei efektyvinti optimizuojant valstybės valdymą.

Rimantas Dambrauskas, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas, akcentavo nepakankamą melioracijos įrenginių priežiūros finansavimą, todėl tai gana sudėtingas procesas. Lėšų šiai sričiai neskiriama daugiau jau nuo 2013 m. Ministras pripažino, kad absoliučiai visuose susitikimuose su žemdirbiais yra kalbama apie melioracijos problemas.

Susitikimui įsibėgėjus B. Markauskas atsakė ir į žemdirbių klausimus. Buvo klausta apie UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ likimą. Ministras garantavo, kad jeigu įmonė bus parduodama, tai tik ūkininkams. Yra vizija, kad tos lėšos, kurios skiriamos šiuo metu tarnybai, būtų skiriamos tiesiogiai ūkininkams, o jie jau patys spręstų, iš ko pirkti šią paslaugą. Taip būtų įvestas konkurencijos elementas. Į klausimą apie medžioklės įstatymo pakeitimus ministras atsakė, kad planuojama sumažinti medžioklės plotus vienam medžiotojų būreliui. Bus siekiama panaikinti komercinės medžioklės plotus. Šiuo metu medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensacija yra laikoma de minimis pagalba. Bus siekiama, kad taip nebūtų, nes tiesiog nelogiška. Ministras atsakė ir į kitus žemdirbių užduotus klausimus.