Betoninis randas kaitina aistras: kada Vilijampolės Sąjungos aikštė sulauks valdžios dėmesio?

Kaunas tvarkosi. Tik ne Vilijampolė. Tuo įsitikinę šio rajono gyventojai. Sąjungos aikštėje daugiau nei 4 dešimtmečius stūksantis komjaunuolių garbei skirtas monumentas šiandien virto landyne: išvogtos plytelės, kalnai nuorūkų ir stiklo duženų, mėtosi plėšiko grobiu, tikėtina, tapusi rankinė. Kauno valdžia ima šnabždėtis apie šios vietos atgimimą, tačiau jos planai vilijampoliečių netenkina.

Kaunas tvarkosi naikindamas parkus? Tokį klausimą iškėlė į 15min besikreipę vilijampoliečiai. Jie džiaugiasi gražėjančiu miestu, tačiau žalių erdvių naikinimas kelia nemažai abejonių.

„Kai vieni stengiasi išsaugoti žalias erdves, Kaunas naikina ir stato pastatus? Neseniai teko susipažinti su VDU kūrybinių industrijų magistrantūros II kurso studentų keistoka iniciatyva. Į viešumą siaurame rate išlindo prieš keletą metų konkursą laimėjęs projektas „Exodus“ dėl neva problematiškos miestui žaliosios viešosios erdvės urbanizavimo. Kalbama apie Sąjungos aikštę“, – laišką redakcijai pradėjo Vilijampolės rajono gyventojai.

Neleis naikinti žalumos

Pasak jų, 2016 m. lapkričio 29 d. Vilijampolės seniūnijoje įvyko susitikimas su bendruomene. Jame taip pat dalyvavo „Exodus“ projekto autorius Lukas Šiupšinskas, jo kolegos studentai, keli senjorai iš Vilijampolės seniūnijos, Kauno vicemeras Simonas Kairys, keli Sąjungos aikštės 11-ojo daugiabučio gyventojai bei kiti. Susitikime buvo kalbama apie numatomus Sąjungos aikštės pakeitimus. Pirmiausia buvo paminėta, kad reikia performuoti sovietinį reliktą – memorialą. Su tuo visi dalyvaujantys susirinkime sutiko.

„Po to mums buvo bandoma įrodyti, kad reikia naikinti Sąjungos aikštėje esančią žaliąją zoną, ją užstatant taip, kaip numatyta paruoštame projekte.

2016 m. gruodžio 6 d. Sąjungos aikštėje vėl buvo susirinkę S.Kairys, P.Mačiulis ir R.Šnapšienė. Taip pat buvo atvykę Vilijampolės seniūno pavaduotojas bei keli valdininkai iš Kauno miesto savivaldybės. Vėl buvo kalbama apie memorialo pertvarką, apie galimybę naikinti Sąjungos aikštės žaliąją erdvę, kertant ten augančius medžius. Kai išsakėme mintis, jog čia gyvenantys žmonės su tuo nesutiks, jog bus renkami bendruomenės parašai tai sustabdyti, išgirdome grubų atsakymą“, – toliau dėstoma laiške.

Vilijampoliečiai įsitikinę, jog šiuo metu visame pasaulyje ypač saugomos žaliosios erdvės, tad, pasak jų, toks urbanistinis projektas privalo būti viešai aptariamas.

Ateis eilė ir Sąjungos aikštei

15min pakalbintas vienas iš vilijampoliečių minimų susirinkimo dalyvių Kauno miesto mero pavaduotojas S.Kairys patikino, jog nieko konkretaus dėl Sąjungos aikštės dar nėra nuspręsta. Pasak jo, prieš keletą metų įvyko vizijos konkursas, tačiau iki techninių sprendinių neprieita.

„Šiemet tvarkome Kalniečių, Dainavos ir Draugystės parkus, kitais metais ateis eilė ir šiai vietai. Vilijampolės mes tikrai nepamiršome, tiesiog darbus skirstome pagal prioritetus, atsižvelgdami į konkrečios viešosios erdvės lankomumą, šalia gyvenančių kauniečių skaičių ir kitus dalykus, pagal tai dėliojame ir darbus“, – tikino S.Kairys.

Pasak jo, šiuo metu rengiami projektai Neries krantinės parko sutvarkymui, šalia Sąjungos aikštės esančių futbolo aikščių plėtrai. Planuojama vieną iš aikščių uždengti, kad varžybos ir treniruotės joje galėtų vykti ištisus metus.

Neries krantinės parke vilijampoliečiams norima atverti kelią prie upės, erdvę išnaudoti poilsiui, rekreacijai, vandens pramogoms.

„Turbūt dažną kaunietį labiausiai erzinanti Sąjungos aikštės dalis – nuo sovietmečio stūksantis komjaunimui atminti skirtas memorialas. Rekonstruodami Sąjungos aikštę, atsižvelgsime į vietinių gyventojų pastabas ir norus. Ši vieta istoriškai jautri, tad jokių skubotų ir neapgalvotų sprendimų tikrai nebus“, – pažadėjo mero pavaduotojas.

Siūlo išskirti zonas

Sąjungos aikštės, kurios plotas – 3,5 ha, vizijos urbanistinis architektūrinis supaprastintas atviras projekto konkursas viešai paskelbtas 2014 m. rugsėjo 20 d. Jį organizavo Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius. Konkurso tikslas – surasti optimalų pasiūlymą dėl Sąjungos aikštės ir gretimybių urbanistinio architektūrinio formavimo strategijos. Lapkričio 17 d. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos komisijai pristatyti 6 konkursiniai darbai.

2014 m. gruodį, pasibaigus konkursui, pirmoji vieta atiteko projektui „Exodus“. Darbui paskirta 13 000 litų vertės premija. Projekto autoriai: architektai Matas Šiupšinskas ir Dominykas Kalmatavičius bei skulptorius L.Šiupšinskas, Sąjungos aikštę pravardžiuojantis „niekieno žeme“.

Žiuri nuomone, šis darbas geriausiai įgyvendino konkurso programoje iškeltus uždavinius: atsižvelgta į istorinę medžiagą, kvartalų struktūrą, tradicinį Kauno miesto aikštės mastelį.

Projekto „Exodus“ autoriai įsitikinę, jog aikštės erdvę lengviau būtų suvaldyti suskaidžius ją į mažesnius segmentus. Projekte siūloma suformuoti dvi atskiras viešąsias erdves: atskirti bendramiestinę aikštę ties Linkuvos ir Panerių gatvių sankirta ir sukurti lokalų bendruomenės skverą buvusio memorialo teritorijoje. Siūloma parkinę aikštės dalį iškelti į paupį, o jos vietoje formuoti naują užstatymą, padedantį vystyti smulkųjį verslą ir amatininkystę. Taip būtų siekiama atgaivinti Vilijampolės, kaip praeityje buvusio mažo prekybinio miestelio, dvasią.

Siūlo sukurti jūros aliuziją

Sąjungos aikštėje stūksantis paminklas komjaunuoliams, kritusiems už tarybų valdžią, pradėtas statyti 1974 m. Memorialo vieta pasirinkta neatsitiktinai – Vilijampolėje 1919 m. įvyko pirmasis komjaunimo suvažiavimas. Šis rajonas garsėjo darbininkų streikais, komunistinėmis pogrindžio kuopelėmis. Memorialinis ansamblis atidengtas Lietuvos komjaunimo šešiasdešimtmečio išvakarėse – 1979 m. sausį.

Santvarkai pakitus, 1991 m. lapkritį, bronziniai reljefai išmontuoti ir išvežti į Grūto parką. Šiandien grotestiškų betoninių konstrukcijų liekanų, užimančių trečdalį aikštės, būklė – itin prasta. Vaikščioti tarp jų nėra itin malonu. Monumentas virtęs tikru sąvartynu. Jis nedaro jokio teigiamo emocinio poveikio, nekelia nostalgijos ar noro jį restauruoti idėjiškai. Jo nešamą idėją, rodos, labiau norima ištrinti, o ne perduoti ateitiems kartoms.

Sąjungos aikštės vietoje XIX a. pab. buvo katalikų kapinės, nacių okupacijos laikotarpiu – žydų getas. Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje kapinės buvo iškeltos, dalis jų – sunaikinta.

Projekto „Exodus“ autorių nuomone, rekreacinių zonų formavimasis buvusių kapinių teritorijoje yra įprasta Europos miestų praktika. Kaune tokie pavyzdžiai yra Miesto sodas ir Ramybės parkas. Projekte siūloma likusias atramines monumento sieneles užlieti tekančiu vandeniu – transformuoti jas į krioklius. Tai siųstų naują emocinę žinutę, kurtų prasiskyrusios jūros aliuziją.

Kaip yra teigęs L.Šiupšinskas, ši bendruomenės skvero vieta būtų tinkama įamžinti rajono istorinę raidą ir taip 2019 m. pažymėti Vilijampolės prijungimo prie Kauno 100-tąsias metines.