D. Nedzinskas + KPD = KM (karšti milijonai). Norite praturtėti – investuokite į senamiesčius

Mokykitės iš labiau patyrusių. Darius Nedzinskas moka kurti valstybės apkraustymo schemas. Štai garsi jo operacija – nusiperki iš valstybės „Vakarų skirstomuosius tinklus“ už pusę milijardo litų, po to perkainoji valstybės „atsitiktinai“ užmirštą įvertinti rinkos kainą jos turtą, pasididini ta suma įstatinį kapitalą, po to sumažini, o skirtumą  – 400 mln. Lt išsimoki dividendais: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/vst-gali-moketi-beveik-100-mln-litu-dividendu.d?id=6224748. Tai primena Kauno holdingų „prichvatizacijos“ schemas, kai perki valdišką įmonę už 10 000, nors  jos sąskaitoje  – milijonas, sandėliuose  – prekių už du milijonus, o teritorija ir pastatai verti dar trijų milijonų.

Valstybė  – su nosimi, Vilniaus prekybos akcininkai  – su penkiskart didesne valstybės dovana, nei ankstesnė spec. operacija  – 76 mln. litų dovanų neva susigrąžinto per specialiai tam įsteigtą neįgaliųjų įmonę PVM-o: http://vz.lt/sektoriai/prekyba/2015/08/19/vp-grupes-krize-seseli-metes-spindulys-veikia-iki-siol.

Atrodo, kad D.Nedzinskas „Spindulio“ (o, koks simboliškas pavadinimas) operacijoje nedalyvavo. Bet inovacinis kūrybingumas tebetrykšta – susipažinkite su operacija „TrakoGeits“ (Trakų vartai): Senamiesčiuose investuoti sunku. Jei tik nori ką didesnio pastatyti, tuoj subėga dar neišmirę  R.Ozolo, M.Martinaičio, Č.Kudabos ir kitų visuomeninių paminklosaugininkų pasekėjai ir pradeda cypauti, kad Lietuvos ekonomiką gelbstinčios investicijos užstos ir sudarkys istorinį vaizdą. Čia aš kažko nesuprantu, nes tie biurų ir butų  statytojai už statybų žemę beveik nieko nemoka, bet Laisvos rinkos institutas žino geriau –jei jie sako, kad ant tų dėžučių statybos laikosi Lietuva, vadinasi taip ir yra – juk ten dirba geriausi ekonomikos profesoriai, juk taip?

Dėl tokių nepribaigtų visuomeninių paminklosaugininkų-marginalų rėkavimo senamiesčiuose liko daug nuo konkurentų išsaugotų investavimui tinkamų vietų. Tik reikia žinoti, kaip iš KPD (Kultūros paveldo departamento), gauti „vsio zakonno“ dideliam prekybcentriui, ar Trampo stiliaus dangoraižiui.

Taigi,  D.Nedzinsko receptas: randi tokį sklypą senamiestyje, pvz. autobusų stotį Trakų senamiesčio vartuose (tinka ir Klaipėdos, Kauno, Vilniaus senamiesčiai), pėdini pas KPD  (iš tikrųjų  tai yra  NSSD – Naujų statybų skatinimo senamiesčiuose departamentas) direktorės Dianos Varnaitės pavaduotoją Algimantą Degutį ir paprašai, kad jis KPD Vertinimo taryboje organizuotų senamiesčio režimų ir reglamentų tame sklype panaikinimą.

Įspėjimas: niekada to nedarykite patys, nes Vertinimo tarybų yra keturios. Jei ne į tą nueisite, tai jums tuos reglamentus dar pastiprins – turėsite už savo pinigus ten atlikti visokius kvailus urbanistinius, architektūrinius, istorinius tyrimus, tada apskritai viską savo sklype nugriauti, išsikasti pamatus ir dar kartą už tai sumokėti archeologams. Nes trijose iš keturių Vertinimo tarybų dar likę „nedamuštų“ ozolistų, arba apie kažkokią reputaciją svaičiojančių paminklosaugininkų.

Tuo tarpu A.Degutis žino, į kurią iš keturių vertinimo tarybų reikia nešti investicinį, t.y. paminklosauginių reikalavimų panaikinimą. O jau tada viskas vyks kaip per sviestą  –  „geroji“ Vertinimo taryba žaibiškai organizuoja slaptą  posėdį ir jame be diskusijų, be vykimo į vietą, be nuotraukų, be perspektyvinių ir panoraminių brėžinių ar vizualizacijų, be tyrimų ir nenurodydami jokių argumentų Trakų autobusų stoties sklypą išbraukia iš senamiesčio. KPD šiuos duomenis žaibiškai įkelia į Kultūros vertybių registrą, pastarasis susijungia su Nekilojamojo turto registro ir  – ilgai lauktas momentas – automatiškai ištrina iš Jūsų nusipirkto ar išsinuomoto sklypo visus paminklosauginius reikalavimus ir, kas svarbiausia, VISIŠKAI PANAIKINA visų investuotojų didžiausią siaubą (štai kodėl A.Avulis niekada neinvestuoja paveldo zonose) SPECIALIĄSIAS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGAS.

Vualia – kelias barakams, sandėliams, dėžutėms ir Trampo dangoraižiams laisvas.

Papildomas malonumas (vyšnia ant torto) tame, kad Jūsų konkurentai absoliučiame nokdaune – guli kamputyje ir garuoja iš įniršio. Nes jie šalia  Jūsų išsivalyto nuo paminklosaugos sklypo 20 metų uoliai vykdė visokias valdiškų paveldo veikėjų iš KPD šimtus tūkstančių kainuojančias užgaidas: archeologiniai tyrimai ten, kur nėra jokios archeologijos, tik porą metų nesubyrančių-vienkartinių neva paminklosauginių čerpių pirkimas už aukso kainą, kažkokių neva licencijuotų stalių,  kurie vinies įkalti nemoka, o už darbą prašo, daugiau, nei  plastinės chirurgijos virtuozai, samdymas ir t.t.

P.S.: slaptoji Vertinimo taryba (tik niekam neišduokite):

Romas Pakalnis (pirmininkas) – humanitarinių mokslų daktaras, specializacija Taryboje – želdynų ir kraštovaizdžio nekilnojamasis kultūros paveldas.

Ramūnas Kondratas (pirmininko – humanitarinių mokslų daktaras, specializacija Taryboje – istorinis ir memorialinis nekilnojamasis kultūros paveldas;

Inga Zakšauskienė – humanitarinių mokslų daktarė, specializacija Taryboje – istorinis ir memorialinis nekilnojamasis kultūros paveldas;

Arūnas Boruta – architektūrinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertas, specializacija Taryboje – architektūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas;

Audronė Šolienė – architektūrinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertas, specializacija Taryboje – architektūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas;

Inesa Alistratovaitė – Kurtinaitienė – humanitarinių mokslų daktarė, specializacija Taryboje – architektūrinis ir urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas;

Ilona Vaškevičiūtė – humanitarinių mokslų daktarė, specializacija Taryboje – archeologinis, povandeninis, mitologinis ir memorialinis nekilnojamasis kultūros paveldas;

Eligijus Juvencijus Morkūnas – humanitarinių mokslų daktaras, specializacija Taryboje – inžinierinis nekilnojamasis kultūros paveldas;

Rasa Butvilaitė – Petrauskienė – humanitarinių mokslų daktarė, specializacija Taryboje – dailės nekilnojamasis kultūros paveldas;

Kęstutis Lupeikis – humanitarinių mokslų daktaras, specializacija Taryboje – dailės nekilnojamasis kultūros paveldas.