Nepriklausomybės šventė Ignalinoje
27-ąjį kartą Lietuva šventė laisvę – savo nepriklausomybės atgavimo dieną, tarsi tikrąjį valstybės pavasarį, nešantį naują pradžią, naują istorijos kūrimo galimybę. Ignalinos kultūros ir sporto centre ta proga tradiciškai surengtas miesto meno mėgėjų kolektyvų teatralizuotas koncertas „Gerumas tas gyvenimas“. Poezija, muzika, daina ir šokiu sukurtas nuostabus žmogaus gyvenimo kelio paveikslas pagal Justiną Marcinkevičių – „Žemėje daugiau nėra ką veikti, tik eiti ir eiti paskui rugį ir meilę…“.
Lietuvos Respublikos himną kartu su šventės dalyviais giedojo jaunoji atlikėja Gabrielė Zabulytė. Susirinkusius pasveikino savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis ir Europos parlamento narys Bronis Ropė, linkėję džiaugtis ir gerbti tai, ką Lietuva pasiekė, būti tikrais jos piliečiais, nes visų mūsų darbas prisideda prie tautos nepriklausomybės stiprinimo. „Dainuojanti revoliucija buvo didžiulis laisvės gurkšnis mūsų tautai. Tuomet kaip niekad buvome vieningi, šiandien dažnai pritrūkstame tos vienybės“– kalbėjo meras.
Ignalinos meno mėgėjų kolektyvai, kūrybingumu spinduliuojantis jaunimas, didžiojo tautos dainiaus Justino Marcinkevičiaus vedini, pakvietė į nuostabią muzikinę kelionę. Kelionę per žemę paskui grūdą ir meilę: „Gerumas tas gyvenimas lyg glostytum paukštį/ar žiūrėtum į baso vaiko pėdsaką…“.
O kelionė prasidėjo nuo lopšinės, nuo kūdikio pirmo žvilgsnio į pasaulį, į mėlyną dangų ir brangiausius žmones, kurie prie jo lenkiasi ir šypsosi. Kelionė su pirmu žingsniu, pirma daina ir pirmu šokiu per pasaulį, kur žaidžia vaikai, gieda paukščiai, kur sekamos gražios pasakos, kur bandoma pavyti per žydinčias pievas bėgančią jaunystę – basakoję, išsidraikusiais plaukais. Tai pasaulis, kur toks svarbus motinos palaiminimas, tėvo geras žvilgsnis, kur po sunkių darbų siaučia vakaruškos ir ištinka pirmos meilės svaigulys, kai norisi bėgti kvatojant per žemę.
Tačiau tame pasaulyje yra ir skausmo, ir išsiskyrimų, ir didelės baimės bei nerimo, kai taip kruvinai parausta dangus, pranašaudamas nelaimę žmogui ir žemei. Perteikiant karo, kovos už laisvę nuotaikas savo vietą koncerte surado ir populiari Leono Somovo ir Jazzu daina „Rudens naktis sustojo“…Tačiau po nakties išaušta rytas, tamsūs debesys išsisklaido ir meilė vėl nušviečia kelią. Meilės pilnatvėje išsipildo visos viltys ir svajos: „Sustos visi prie darbo, sueis visi prie meilės, suklaups prie amžinybės…“.
Jolantos Narbutaitienės režisuotame šventiniame koncerte į bendrą visumą gražiai įpinti naujas programas pristatę ansambliai „Iš širdies“ (vad. Loreta Kuksėnienė), „Atgaiva“ (Vida Ksenzovienė), šokių kolektyvai „Gaja“, “Jorutis” (vad. Elena Skripkauskienė), „Dringelė“, „Lelijėlė“ (vad. Nijolė Žygienė), “Viva” (Neringa Kirkilienė), jaunimo muzikos grupė, solistės Gabrielė Zabulytė, Renata Artimavičiūtė ir Deimantė Malikėnaitė. Koncertas finalas kaip visada buvo labai įspūdingas ir efektingas. Skambant dainai „Tu Lietuva, tu mano“ sceną užpildė visi koncertavusieji, į bendrą šokį įsiliejo tautine atributika pasipuošę kolektyvų vadovai ir režisieriai.