Po svarstymo pritarta pataisoms dėl vaikų šeimose saugumo ir spartesnio įvaikinimo
Seimas po svarstymo pritarė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktoms ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintoms Civilinio kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisoms, kuriomis siekiama užtikrinti vaikų saugumą šeimose ir paspartinti vaikų globos ir įvaikinimo procesus. Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 88 Seimo nariai, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo. Tam, kad pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Svarstomomis pataisomis numatoma įpareigoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą (VTAT) į vaikams grėsmingas situacijas reaguoti operatyviai. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, privalėtų įvertinti šios informacijos pagrįstumą ir nedelsdama imtis vaiko teisių apsaugos priemonių – perkelti vaiką į saugią aplinką. Naujomis nuostatomis siūloma įpareigoti visas institucijas, atliekančias tiesioginio darbo funkcijas su vaikais, dirbančioms su vaikais, pranešti VTAT apie pastebėtus vaikų teisių pažeidimus, jiems keliamą grėsmę arba nederamą elgesį jų atžvilgiu.
Lydimojo Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimais planuojama įteisinti apmokytą profesionalų budintį globotoją, kuris įsipareigotų priimti vaiką į šeimą ir juo rūpintis, kol jis bus grąžintas į tėvų šeimą arba bus perkeltas į globėjų ar įtėvių šeimą. Budintis globotojas prižiūrėtų likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką pagal su globėjų centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
Pataisomis siūloma apibrėžti terminus, per kuriuos socialinės rizikos šeima turėtų pasitaisyti, kad vaikas galėtų grįžti į saugią aplinką. Jeigu per 2 mėnesius, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, tėvų elgesys nesikeistų – jie nepriimtų siūlomos pagalbos, nesistengtų išsivaduoti nuo priklausomybių, VTAT privalėtų kreiptis į teismą su prašymu laikinai riboti jų tėvystės teises. Jeigu per visą šį 6 mėnesių laikotarpį tėvai nepradėtų rūpintis savo vaiku, VTAT būtų suteikiama teisė imtis kraštutinės priemonės – kreiptis į teismą, kad laikinasis tėvystės teisių ribojimas būtų pakeistas į nuolatinį, taip atveriant kelią įvaikinimui.
Civiliniame kodekse numatoma patikslinti sąrašą, pagal kurį suteikiama pirmenybė, kai tą patį vaiką nori įsivaikinti keli asmenys. Pirmenybė būtų suteikiama tokia tvarka: asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius; giminaičiams; asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu; asmenims, kurių šeimoje vaikui, kurį norima įvaikinti, nustatyta nuolatinė globa (rūpyba); Lietuvos Respublikos piliečiams; asmenims, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; sutuoktiniams.
Svarstomais projektais siūloma įsivaikinusiai šeimai suteikti tokias pačias išmokas ir atostogas, kokiomis naudojasi visi tėvai, gimus vaikui. Be to, įvaikintojais galėtų būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Šiuo metu leidžiama įsivaikinti iki 50 metų. Asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus, būtų draudžiama įvaikinti ar globoti vaikus net ir teistumui išnykus.
Įstatymų pataisomis numatoma centralizuoti vaikų globos apskaitą, kad būtų sudarytos sąlygos globoti ir įvaikinti vaikus iš visos Lietuvos, o ne vien iš tos savivaldybės, kurioje gyvena įtėviai ar globėjai.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 10 tūkst. rizikos šeimų, kuriose auga apie 19 tūkst. vaikų. Praėjusiais metais smurtą patyrė per 2 tūkst. vaikų. Iš viso globa yra nustatyta daugiau kaip 9 tūkst., iš jų globos įstaigose auga daugiau kaip 3 tūkst. vaikų, kiti – šeimose ir šeimynose. Pernai buvo įvaikinti 78 vaikai.