Ligoninių veiklos rezultatai aptarti įvairiais pjūviais
Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) praėjusią savaitę savo veiklos zonos ligoninių vadovus pakvietė į kasmetį stacionarinių įstaigų veiklos rezultatų aptarimą. Šio aptarimo tikslas – suteikti galimybę ligoninių vadovams tarpusavyje palyginti vadovaujamos įstaigos ir kolegų teikiamas paslaugas, jų struktūrą ir kt., įvertinti įstaigų metinių pokyčių rezultatus, išklausyti ligoninių vadovų nuomonę pokyčių klausimais.
Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas susitikimą pradėjo žinia apie mažėjančią hospitalizaciją, 2 proc. per praėjusius metus sumažėjusį prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų prirašytų gyventojų skaičių Panevėžio ir Utenos apskrityse, didėjančią vidutinę vieno ligonio kainą.
„Kadangi turime lygiuotis į kitas Europos Sąjungos šalis ir siekti hospitalizacijos rodiklį sumažinti iki bendro ES šalių vidurkio, galima pasidžiaugti, kad, palyginus 2016 m. su 2013 m., hospitalizacijos atvejų sumažėjo 14 proc. Standartizuotas hospitalizacijos rodiklis (paguldymų į ligoninę skaičius, tenkantis šimtui gyventojų) Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybėse sumažėjo nuo beveik 21 (2015 m.) iki 19 (2016 m.), toks yra ir šalies rodiklis – 19,4. Nesiimame vertinti, ar šio mažėjimo priežastis – daugiau kaip 8 tūkstančiais sumažėjęs Panevėžio TLK veiklos zonos gyventojų skaičius, ar tai įstaigų veiklos rezultatas, – svarbu, kad pokyčiai vyksta, imama suprasti, kad ligoninė, kaip ir daugelyje Europos šalių, turi būti gydymo, o ne apgyvendinimo paslaugas teikianti įstaiga. Stacionarinių paslaugų sąskaita sėkmingai gali būti plėtojamos dienos stacionaro ir kt. prioritetinės paslaugos”, – pastebėjo J. Narbutas.
Pasak Panevėžio TLK direktoriaus, sumažėjus hospitalizacijai, padidėjo įstaigų stacionarinių paslaugų balo vertė, t. y. apmokėjimas už paslaugas. Tik 4 ligoninėms pernai buvo mokama pagal mažesnę nei 1 euras balo vertę (Respublikinei Panevėžio, Utenos, Kupiškio ir Ignalinos rajono ligoninėms), kitoms apmokėjimas didėjo. Utenos ligoninė apskritai yra stacionarinių paslaugų teikimo lyderis tarp 12-os savivaldybių.
Susitikime pasidžiaugta, kad Respublikinėje Panevėžio, Pasvalio, Utenos, Visagino ligoninėse labai padaugėjo dienos chirurgijos paslaugų, geros tendencijos ir dėl konsultacijų, dienos stacionaro, priėmimo-skubiosios pagalbos, stebėjimo paslaugų didėjimo kai kuriose ligoninėse, tačiau nerimauta, kad didesnėje dalyje ligoninių šių prioritetinių paslaugų 2016 m. mažėjo. Ypač drastiškai mažėjo priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugų Molėtų ligoninėje.
Aptariant ligoninių veiklą, taip pat kalbėta apie paslaugų pasiskirstymą savo, kaimyninių savivaldybių ir kitų ligonių kasų teritorijų gydymo įstaigose, vidutinę ligonio kainą, personalo pasiskirstymą bei jo darbo užmokestį ir kt. Pastebėta, kad 2016 m. daugiausiai uždirbo Respublikinės Panevėžio ligoninės personalas, nedaug nuo panevėžiečių atsiliko Utenos, Visagino, Anykščių darbuotojų atlyginimai, gerokai atlyginimai kilstelėti Molėtų ligoninėje.
Ir vis dėlto, nepaisant kai kurių panašių ligoninių veiklos rezultatų, Panevėžio TLK veiklos zonos stacionarinėse gydymo įstaigose labai skiriasi vidutinė ligonio kaina, personalo struktūra ir kt. Šiuos skirtumus lemia ne tiek finansavimo skirtumai, kiek įstaigos vadyba.
Daugiausia diskusijų sukėlė Kontrolės skyriaus pateikti lovų ligoninėse tikrinimo rezultatai (kai kurios įstaigos deklaruoja mažesnį lovų skaičių nei jų turi iš tikrųjų) ir pranešimas, kad ne visose slaugos ligoninėse užtikrinamos medikų komandos paslaugos visą parą. Kontrolės skyrius informavo, kad stacionarinių slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimas visą parą neužtikrinamas Krekenavos PSPC (Panevėžio r.), Joniškėlyje (Pasvalio ligoninės padalinyje), Pandėlyje (Rokiškio ligoninės padalinyje) ir Troškūnuose (Anykščių ligoninės padalinyje).
