Rajono viešojoje bibliotekoje viešėjęs aktorius Giedrius Savickas dovanų gavo knygą apie Alytaus rajoną

Alytaus rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su televizijos laidų vedėju, kino ir teatro aktoriumi Giedriumi Savicku. Jį atlydėjo Pilietinių iniciatyvų centro direktorius ir šio renginio moderatorius Girvydas Duoblys.

Giedriaus Savicko atskirai pristatyti nereikia. Visi jį puikiai prisimena iš vaidmenų kine: „Kaip pavogti žmoną“, „Patriotai“, „O, ne! O, taip!“, „Valentinas vienas“ bei daugelio kitų. Teatro mėgėjai jį įsidėmėjo Oskaro Koršunovo spektakliuose: „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija“ (Romeo), „Hamletas“ (Gildensternas) ar Moljero „Tartiufas“. Na, o televizijos žiūrovai jau ne vieną sezoną gėrisi jo šmaikščiomis improvizacijomis TV laidose „Auksinis balsas“ ar naujoje laidoje „Patriotai“.

Susitikimą klaipėdietis aktorius pradėjo prisiminimais apie vaikystę, apie moksleivių stovyklą Karklėje, kurioje dirbo jo tėvai ir kurioje prabėgo visos jo vasaros. Kartu su tėvais dirbo ir tuomet dar nežinomas filosofas Leonidas Donskis bei būsimas aktorius Dainius Kazlauskas, įžvelgęs jame „aktorines užuomazgas“.

Giedrius dėkoja likimui, kad savo gyvenimo kelyje jis sutiko „tinkamus žmones“, kurie sugebėjo jį nukreipti reikiama linkme. Pradžioje tai buvo L. Donskis ir D. Kazlauskas, vėliau – aktorius Saulius Mykolaitis, choreografė Andželika Cholina bei režisierius Jonas Vaitkus.

Paklaustas apie įsimintiniausius vaidmenis teatre, aktorius nedaugžodžiavo ir pareiškė, jog tokių vaidmenų jo karjeroje, „kuriuos jis išgyventų vis iš naujo ir kuriems atiduotų visą save“, dar nebuvo. „Teatras man kaip hobis“, – atviravo aktorius, – „o aš gyvenu iš televizijos“. Į klausimą, ar nenorėtų pats užsiimti režisūra, aktorius atšovė, jog tai jo visiškai nedomina, nes „kiekvienas turi dirbti savo darbą, o ir režisieriai tokie „savotiški“. 

Be jokios abejonės, buvo paliesta ir kino tema, sulaukusi audringos žiūrovų reakcijos ir negailestingos jų kritikos. Aktorius pripažino, jog dabar bet kas, įsigijęs kino kamerą ir iš gatvės prisirinkęs „artistų“, gali drąsiai statyti filmą. „Būtent filmą“, – pabrėžė jis, – „nes kino Lietuvoje nėra“.

„Nėra ryškių asmenybių, kurios turėtų ką pasakyti, kurios jaustų ir išgyventų tikrą skausmą bei gebėtų jį perteikti žiūrovams“, – pastebėjo svečias. Aktorius su nostalgija prisiminė senus gerus lietuviškus filmus „Riešutų duona“ ir „Gražuolė“, supeikė „Emiliją iš Laisvės alėjos“ – „per daug patoso“, bet išgyrė naujausią Linos Lužytės kino juostą „Amžinai kartu“ – „tokį ne gėda ir kino festivalyje parodyti“.

Vakarui įpusėjus, Giedrius prisiminė savo nutrūktgalvišką kelionę jachta „Ambersail“ per Atlanto vandenyną bei dalyvavimą dvejose UNICEF misijose „Už kiekvieną vaiką“ Haityje ir Tanzanijoje. Labiausiai jį sujaudino žmonių skurdas bei susidūrimas su žemyne paplitusia baisia XX–XXI a. rykšte – AIDS.

Vakaro pabaigoje rajono viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas padėkojo svečiams už puikų renginį ir įteikė jiems knygų apie Alytaus rajoną.