Atsiskaitymas už komunalines paslaugas: į ką atsižvelgti pasikeitus tvarkai?

Nuo balandžio 1 dienos nebelieka elektroninių atsiskaitymo knygelių, leidusių per elektroninę bankininkystę vienu mokėjimu atsiskaityti už kelias skirtingas komunalines paslaugas. Netylant diskusijoms dėl staigių pokyčių ir jų poveikio gyventojams, specialistai dalijasi aktualia atmintine. Į ką, pasikeitus atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarkai, dėmesį turi atkreipti kiekvienas gyventojas?

Skaitiklių parodymai. E-bankininkystės elektroninės atsiskaitymų knygelės ruošinyje išlikdavo praėjusio mėnesio skaitiklių rodmenys. Pasikeitus tvarkai, šie duomenys gali būti prarasti. Todėl, pildant naujas atsiskaitymo formas, reikės gyventojų dėmesio ir atidumo. Taip pat, atsiskaitant už komunalines paslaugas kovo mėnesį, vertėtų pasižymėti ir iki kito mėnesio išsaugoti elektros, dujų, vandens ir kitų skaitiklių rodmenis.

Įmokų už komunalines paslaugas kaina. Baiminamasi, kad dėl naujos tvarkos išaugs įmokų kainos, mat mokėti reikės ne už vieną, o už kelias ar net dešimt įmokų atskirai. Įmokų išlaidos priklausys nuo konkretaus banko, o kartu ir nuo to, kokį mokėjimo krepšelį bei banko mokėjimo planą gyventojas naudoja.

Laiko planavimas. Pasikeitus tvarkai, pildyti ir banko slaptažodžiais patvirtinti reikės ne vieną, o kelias įmokų formas. Todėl balandžio mėnesį mokėti už komunalines paslaugas vertėtų ne paskutinę dieną, o kilus neaiškumams rekomenduotina kreiptis į banką ar įmonę, su kuria turite atsiskaityti.

Egzistuoja alternatyvos. Sumažinti finansines ir laiko sąnaudas gyventojai gali rinkdamiesi daugkartiniams mokėjimams alternatyvias atsiskaitymo sistemas. Apmokėti komunalines sąskaitas vienu pavedimu galima savitarnos svetainėje „Mano gilė“. Tiesa, pastaroji sistema šiuo metu neaptarnauja Vilniaus energijos vartotojų, o dalį įmokų šioje svetainėje reikia kas mėnesį suvedinėti pačiam vartotojui.

Gyventojai, pageidaujantys vienu pavedimu apmokėti visus įprastinius mėnesio mokesčius, tai padaryti gali prisijungę prie sistemos „Viena sąskaita“. Šia nuo 2005 m. veikiančia Lietuvos banko licencijuota atsiskaitymo sistema naudojasi per 60 tūkst. Lietuvos namų ūkių, vienu pavedimu atsiskaitančių ir už komunalines, ir už kitų tiekėjų (interneto ir mobiliojo ryšio operatorių, saugos tarnybų, vaikų darželių ir kt.) paslaugas.

Pokyčiai – pavėluoti ir ne nuo to galo?

Lietuvos banko atstovų teigimu, bankinių elektroninių atsiskaitymo knygelių nebelieka dėl formalių Europos Sąjungos (ES) SEPA reglamento reikalavimų, siekiant suvienodinti atsiskaitymo eurais priemones.

„Šis žingsnis buvo neišvengiamas ir netgi pavėluotas. Tačiau suprantame viešumoje iškeltas abejones ir baimes, ar nuo pokyčių nenukentės gyventojai. Jos pateisinamos, nes kyla iš informacijos trūkumo“, – teigia „Viena Sąskaita“ direktorius Šarūnas Stanislovėnas. 

Pašnekovo teigimu, stebėtis reikėtų ne senųjų elektroninių atsiskaitymo knygelių panaikinimu, o nepakankamu dėmesiu visuomenės švietimui: „Atsiskaitymas senovinėmis popierinėmis ar elektroninėmis knygelėmis jau senokai nebeatitinka modernios namų ūkio vadybos standartų. Automatiškai atnaujinami tarifai, pateikiami skaitiklių rodmenys, permokos, galimybė sekti ir grafiškai palyginti visų mėnesių  išlaidų pokyčius – tai yra natūralūs dalykai, kurių turi reikalauti kiekvienas ES šalies mokėtojas.“  

„Vienos sąskaitos“ vadovas pabrėžė, kad visą balandžio mėnesį bendrovė nemokamai konsultuos informacijos sraute pasimetusius Lietuvos gyventojus, kad perėjimas prie modernaus atsiskaitymo už paslaugas būdo žmonėms netaptų papildoma našta.