Alytaus rajono viešojoje bibliotekoje Jonas Endrijaitis pristatė savo naujausią poezijos rinktinę

„Dažnai tenka važiuoti pro Alytų, bet niekada neteko čia pristatyti savo knygų. Tačiau šiandien nusprendžiau ištaisyti šią klaidą ir štai – aš čia“. Taip į rajono viešojoje bibliotekoje susirinkusius poezijos mylėtojus atvykęs kreipėsi žinomas poetas, muzikantas ir dainininkas Jonas Endrijaitis. Prieš tai Jonas lankėsi Daugų Vlado Mirono gimnazijoje ir pasidžiaugė, jog moksleiviai „nenušvilpė“ jo eilėraščių.

Jonas Endrijaitis – ne naujokas literatūros pasaulyje. Jis yra parašęs ir išleidęs 10 poezijos knygų vaikams ir suaugusiems, dvi prozos knygas, sukūręs per penkiasdešimt dainų. 2009 m. už poezijos knygą „Lietaus raitelis“ jis buvo apdovanotas Jono Aisčio literatūrine premija.

Renginio pradžioje rašytojas trumpai papasakojo apie savo pirmąją, jau retenybe tapusią eilėraščių knygelę „Budinti gentis“, kurią 1991 m. Lazdijuose išleido „Dzūkų žinios“. „Gaila, kad su septyniomis korektūros klaidomis“, – apgailestavo autorius. Knygos viršelį puošia 1911 m. senovinė nuotrauka, kurioje pasitempę puikuojasi du Lietuvos kariūnai. Vienas jų – poeto senelis Antanas, savo laiku Sankt Peterburge saugojęs carą Nikolajų II.

Autorius atskleidė, jog jo visas gyvenimas yra glaudžiai susijęs su Dzūkija, su Lazdijais, kuriuose prabėgo jo vaikystė ir jaunystė. Ten gimė jo pirmieji eilėraščiai, ten užgimė ir pirmoji meilė dabartinei žmonai Rūtai, su kuria jis gyvena iki šiol. Poetas prisiminė audringus moksleiviškus metus, kuomet jis su draugais subūrė estradinį ansamblį, grojo mokykloje, kultūros namuose, rengė koncertus kituose rajonuose. „Kadangi dainoms trūkdavo tekstų, juos apsiėmiau rašyti aš. Taip prasidėjo mano dainų autoriaus kelias. Jas kuriu ir su gitara atlieku iki šiol“, – prisiminė Jonas ir paėmęs gitarą atliko dar devintoje klasėje sukurtą dainą „Sniego paukščiai“. Ir nors poetas visą gyvenimą svajojo tapti ne muzikantu, o aktoriumi, jo svajonės neišsipildė.

Jonas prisiminė prasmingus ir turiningus darbo Vilniaus rašytojų memorialiniame muziejuje metus. Ten jis susipažino su garsiais Lietuvos rašytojais bei poetais, „bet labiausiai suartėjau su Sigitu Geda, Martynu Vainilaičiu ir Ignu Pikturna“. Šiuo metu Jonas dirba Vilniaus Senamiesčio vaikų ir jaunimo klube „Kregždutė“, vadovauja literatūrinės kūrybos pagrindų studijai ir džiaugiasi, nepaisant amžiaus, dar randantis bendrą kalbą su jaunimu.

Vėliau autorius pristatė savo naujausią poezijos rinktinę „Meilės subrandinti“, sudarytą iš geriausių bei labiausiai skaitytojų pamėgtų jo eilėraščių. „Su redaktore ilgai sukome galvą dėl knygos pavadinimo, kuriuo paskutinę minutę tapo vienas iš eilėraščių. Iki tol knyga buvo be pavadinimo“, – susirinkusiems pasakojo knygos autorius.

Kaip ir kitose jo eilėraščių knygose, taip ir šioje, vyrauja meilės moterims tema, atskleidžianti sudėtingą ir „dažnai mums vyrams nesuprantamą jų vidinį pasaulį“. „Moterys – tai kosmosas, tad nesistenkite jų suprasti. Jas reikia tiesiog mylėti“, – atviravo poetas.

Autorius pasidžiaugė puikiu knygos dizainu, viršelyje nutapytu dailininkės Medos Norbutaitės paveikslu „Mėlynos valties prisiminimas“ bei vidiniuose puslapiuose esančiomis iliustracijomis, kurių prasmę jis išsamiai paaiškino susirinkusiems.

Eilėraštis sekė eilėraštį, daina vijo dainą, ir susitikimo valanda prabėgo nepastebimai. Renginio pabaigoje Jonas Endrijaitis padėkojo daug gyvenime jam padėjusiems žmonėms, tarp jų ir dzūkams, kuriems dėkingumą grąžina eilėraščiais bei išleistomis knygomis. „Ir jeigu šiandien kiekvienas parnešite šio vakaro gerumo šviesą į savo namus, vadinasi, mano uždavinys bus pasiektas“, – baigdamas teigė autorius.