Pagerbtas signataro Algirdo Ražausko atminimas
Šiemet kovo 22 d. signatarui Algirdui Ražauskui būtų sukakę 65-eri. Ta proga suorganizuotas renginys, skirtas Algirdui Ražauskui atminti.
Pakruojo rajono savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, Signataro artimieji, buvę kolegos ir bičiuliai iš Žemės ūkio bendrovių asociacijos, Nepriklausomybės akto signatarų klubo, bendramoksliai, vietos bendruomenės, švietimo, žemės ūkio įstaigų atstovai susirinko prie signataro kapo, esančio Rozalimo kapinėse. Čia žodį tarė ilgametis A. Ražausko bičiulis ir bendražygis, Tarybos narys Emilijus Junevičius, savo kalbą baigęs retoriniu klausimu, kodėl pirmi išeina geriausieji. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis prisiminė A. Ražausko nuopelnus Lietuvos žemės ūkiui, jo meilę ir tikėjimą paprastu žmogumi.
Vėliau iškilmingas renginys persikėlė į Žvirblonius, kur atidengtas paminklinis akmuo, žymintis signataro vardu pavadintą parką. Garbė atidengti paminklinį akmenį patikėta Pakruojo rajono savivaldybės merui Sauliui Gegieckui ir Nepriklausomybės akto signatarų klubo atstovui Jonui Liaučiui. Prie akmens į susirinkusius kreipėsi šviesios atminties signataro sūnus Ramūnas, kuris padėkojo už atminimo įamžinimą, už tai, kad jie turės tėčio, o vaikai – senelio parką.
Atminimo popietę Žvirblonių kultūros namuose daina pradėjo Julija Petrauskaitė, o vietos bibliotekininkė Aušra Kasparienė pavadino renginį susirinkimu-popiete. Simboliška, kad šioje salėje daugybę susirinkimų organizavęs Pirmininkas (kaip žvirbloniečiai vadina šviesios atminties signatarą) iš šios salės iškeliavo ir į paskutinę savo gyvenimo kelionę. Gerokai per trumpą, bet intensyvų ir prasmingą nueitą gyvenimo kelią iliustravo nuotraukų paroda.
Popietėje prisiminimais dalijosi Valerija Jankauskienė, pavadinusi signatarą Pirmininku iš didžiosios raidės, kurio darbų pamiršti neįmanoma. Pirmininkas skatino ir ragino dirbti, tačiau nepamiršo ir poilsio – kiek ekskursijų, išvykų darbuotojams suorganizuota, kiek dėmesio skirta aplinkos tvarkymui ir puoselėjimui.
Dabartinė žemės ūkio bendrovės pirmininkė Violeta Kraujutienė prisiminė Algirdo Ražausko pastangas tais lemtingaisiais metais saugant visų bendrą turtą ir išlaikant jį nesugriautą. Žmonės liko ištikimi savo darbui ir tikslams, todėl ir dabar Žvirbloniai turi kuo džiaugtis – Pirmininko įdirbis ir tradicijos tęsiamos.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo narė Angelė Narbutienė prisiminė šviesios atminties Algirdą kaip žmogų, gyvenusį sudėtingu laikotarpiu sudėtingą gyvenimą, kuriam dėl daugelio dalykų gėlė širdį. Prisiminė jo įtaigius ir argumentuotus straipsnius, jo ryžtą ir net užsispyrimą ginant savo nuomonę.
Buvęs kurso draugas Adolfas Damanskis taip pat pabrėžė, kaip karštai šviesios atminties Algirdas gindavo savo nuomonę, tačiau jo idėjos buvo teisingos, dažnai pasiteisindavo, nes Algirdas visada galvodavo ne apie save, o apie kitus.
Signataro žmona Dolina Ražauskienė padėkojo merui Sauliui Gegieckui, administracijos direktorei Erikai Kižienei, Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių vedėja Birutei Vanagienei už pastangas įamžinant signataro atminimą, bibliotekininkei Aušrai Kasparienei už Signatarui skirtų atminimo renginių organizavimą. D. Ražauskienė prisiminė, kiek jėgų ir energijos skyrė Algirdas Žvirbloniams, kiek dar gyvas būdamas paminklų sau „pasistatė“: iškastas tvenkinys, išasfaltuoti privažiavimai prie fermų, įrengti didžiuliai kultūros namai…
Renginyje dalyvavusi knygos „… pažintas ir nepažintas Algirdas Ražauskas“ autorė Pranutė Kvedarienė su jauduliu prisiminė knygos gimimo kelią, atsiprašė nepateisinusi lūkesčių, nes knygos leidyba nebuvo finansuota valstybės lėšomis. Ir po renginio pasirašydama į savo sudėtą knygą, kiekvienam dėkojo už dėmesį Algirdo Ražausko asmenybei.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis prisiminė, kad Algirdo niekada neviliojo valdininko duona, nors pasiūlymų turėjo pakankamai. Jis visada rinkosi sunkesnį, bet prasmingesnį gyvenimo kelią.
Paskutinė kalbėjusi šviesios atminties signataro A. Ražausko sesuo Danutė Valuckienė dėkojo išgirdusi tiek gražių žodžių. Anot jos, gyvas Algirdas turbūt tiek jų niekada negirdėjo. Baigdama prisiminė, kaip brolis pasižadėjo daugiau laiko skirti, deja, likimas jau buvo numatęs kitą scenarijų.
Po atminimo popietės artimieji įteikė gėlių pagrindinėms renginio organizatorėms Birutei Vanagienei ir Aušrai Kasparienei, o renginio dalyviai dar neskubėjo skirstytis – apžiūrinėjo nuotraukas, bendravo su šeimos nariais, visiems pageidaujantiems dalijančiais knygas apie Signatarą, lūkuriavo autorės Pranutės parašo.
