24 kovo, 2017
Egidijus Vareikis, Lietuvos Respublikos Seimo narys

Ir laikrodžio rodyklės turi savo politiką

Panašu, kad sukiodami laikrodžio rodyklę pagalvojote, kad žaidimas su laiku yra paikas užsiėmimas. Visi jo gauname beveik vienodai, bet panaudojame skirtingai, ir valanda šen-ten jau nieko nepakeis. Įvairių tautų išmintys sako, kad laikas gydo žaizdas, laikas visagalis, laikas viską sustato į savo vietas. Tačiau jo visagalybe politikai, matyt, netiki. Jie mano, kad laiką galima ne tik sukioti pirmyn-atgal, jį galima paversti ir visai veiksmingos politikos instrumentu.

Mano kartos žmonės, tikriausiai, dar nepamiršo, kad Lietuvos išsilaisvinimas iš SSSR valdymo prasidėjo nuo to, kad mūsų šalis atsiskyrė nuo vadinamos Maskvos laiko juostos. Tai buvo simbolinis įvykis – gyvenome jau ne pagal Kremliaus bokšto laikrodį. Vėliau įsivedėme vadinamą „Andrikienės laiką“, turėjusį priartinti mus prie Europos… Šiandien diskutuojame reikia ar nereikia mums vasaros laiko, kuris buvo įvestas prieš šimtą metų tam, kad taupyti žvakes… tai ne vieninteliai laiko politikos pavyzdžiai. Pasaulyje jų nemažai, o kai kurie net ir kurioziški.

Pasidomėti laiko politika paskatino naujausia žinia iš politiškai egzotiškos Šiaurės Korėjos. Prieš kelias savaite šalies valdžia nusprendė pasukti laikrodžių rodykles pusvalandžiu atgal, sukurdama originalią „Phenjano laiko juostą“, pabrėžiant, kad Šiaurės Korėjos laikas dabar nesutaps su jokios imperialistinių valstybių laiku. Beje ir kalendorius šioje šalyje savitas – laikas skaičiuojamas nuo mums įprastų 1912 metų, kuomet gimė Didysis Vadas Kim Il Sungas (Kim Ir Senas – pagal seną tranliteraciją).

Manipuliavimas laiku siekia antikos epochą… Romos Senatas liepos mėnesį pavadino Julijum imperatoriaus Cezario garbei kai šis reformavo anuometinį Romos kalendorių skaičiavusį 709 metus nuo Romos įkūrimo. Imperatorius Augustas vėliau gavo savo garbei rugpjūčio mėnesį, kuriam buvo pridėta viena diena, kad jis nebūtų prastesnis už Julijaus mėnesį. Kaip žinome, imperatoriškieji mėnesių vardai išliko iki mūsų dienų.

Jei kokie kosminiai ateiviai bandys suvokti Žemės gyventojų laiko skaičiavimo sistemą, pamanys, jog sunku rasti kai ką kvailesnio ir nelogiškesnio. Para dalijama į 24 valandas, valanda – į 60 minučių, pastaroji – į 60 sekundžių. Sekundės dalis sportininkai ir mokslininkai jau dalina dešimtinėmis ir šimtosiomis dalimis.

Prancūzai, po savosios revoliucijos XVIII amžiaus pabaigoje buvo pervadinę mėnesius savais vardais (panašiai mūsų laikais pasielgta Turkmenistane, kur balandis netgi vadinosi prezidento motinos vardu), tačiau naujieji pavadinimai neprigijo ir šiandien yra beveik pamiršti. Tie patys revoliucionieriai bandė įvesti ne vieną matavimo naujovę, paremtą dešimtaine skaičiavimo sistema. Kai kurios jų – tokios kaip metras ar kilogramas – prigijo. Jei para būtų dešimties valandų, valanda šimto minučių, o minutė – šimto sekundžių, sekundės ilgis ne daug kuo skirtųsi nuo dabartinės. Tačiau dešimties valandų laikrodis, kad ir logiškai atrodantis, pasirodė visiškai nepriimtinas – laikas nepasidavė net jakobinų diktatūrai.

Būta įvairių norų manipuliuoti laiku darbo žmonių ir kitokių gerų žmonių labui. Sovietų Sąjungoje ketvirtajame dešimtmetyje bandyta keisto darbo savaitės ilgį, eksperimentiškai įvedant šešių ir net penkių dienų savaitė, bet natūrali prigimtis nepasidavė laiko keitimui sovietinių žmonių paverginėjimo vardan.

Didelių problemų su laiku kildavo ir tebekyla didelėms valstybėms, kurios natūraliai išsidėsto keliose laiko zonose. Indijoje ir Kinijoje mėginta visoje valstybėje turėti taip pat rodančius laikrodžius, bet tai sukeldavo ne tik nepatogumų, bet ir protestų. Indijos Rytuose esanti Asamo valstija ir šiandien reikalauja pereiti į atskirą laiko zoną, kuri geriau atitinka žemės ūkio darbų pradžios ir pabaigos tradicijas. Indijos laikas, beje pusvalandžiu skiriasi nuo Pakistano, o Nepalo – dar penkiolika minučių skiriasi nuo Indijos. Tai kažkam patogiau. Patį drastiškiausią sprendimą priėmė Samoa salyno valdžia, „išmetusi“ 2011 metais iš kalendoriaus visą dieną tam, kad laikas peršoktų dienos pasikeitimo ribą ir sutaptų su Australijos ir Naujosios Zelandijos laiku. Tai jau biznis, nes pastarosios šalys yra svarbiausios Samoa prekybos partnerės…

Laiko sukiojimas yra ir diktatorių „žaisliukas“. Be minėto Šiaurės Korėjos laiko pasukimo pusvalandžiu, paminėtinas ir buvęs Venesuelos diktatoriaus Hugo Chavezas, kurio nutarimu 2007 metais Venesuelos laikrodis ėmė pusvalandžiu skirtis nuo “imperialistinės” Amerikos laiko. Nežinia ką reiškęs sovietinis „dekretinis“ laikas taip pat skyrėsi viena valanda nuo normalaus. Beje SSSR išsiplėtusi per du kontinentus niekaip „netilpo“ į vieną laiko zoną, bet traukiniai važinėjo ir lėktuvai skraidė tik Maskvos laiku. Mums, buvusiems toje pačioje juostoje didelių problemų ši išmonė nekėlė, bet Kaukazo ir Vidurinės Azijos gyventojus painiojo tai, kad stiteis pastate laikrodis rodė vietinį laiką, o perone – maskvėninį. Beje ne Sovietų Sąjunga turėjo daugiausia laiko juostų. „Plačiausiai“ pasaulyje išsidėstę Prancūzijos valdos, apimančios iš viso… dvylika laiko juostų.

Kinų hieroglifas, reiškiantis laiką, susideda iš dviejų simbolių. Vienas jų – diena, kitas – rankos sprindis, reiškiantis matavimą. Tad dienos matavimas, kurio sistema tikriausiai priklauso nuo… sprindžio ilgio.

_________

Pasitikrinkite žinias:

Valandos dalijimas į 60 minučių, o minutės – 60 sekundžių yra šešiasdešimtainės skaičiavimo sistemos elementas.

Kokia antikinė civilizacija kasdieniame gyvenime naudojo ne dešimtainę (kaip mes), o šešiasdešimtainę sistemą?

 
Kraunasi ... Kraunasi ...

Sužinokite teisingą atsakymą >>

 

Užs. Nr. EV-009


18 kovo, 2025

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas antradienį susitarė, kad Ukrainoje vykstančiame kare turėtų būti paskelbtos […]

18 kovo, 2025

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai antradienį pažadėjo toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paraginus „visiškai nutraukti“ Vakarų karinę […]

18 kovo, 2025

Antradienį Baltijos šalys kartu su Lenkija oficialiai pranešė apie planuojamą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.  „Lietuva kartu su […]

14 kovo, 2025

Markas Carney’is penktadienį buvo prisaikdintas Kanados ministru pirmininku, jis perima vadovavimą šaliai, kurią sukrėtė santykių su JAV pablogėjimas prezidentaujant Donaldui […]

11 kovo, 2025

Europa, pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, nebegali kliautis visiška JAV apsauga. „Europos saugumo tvarka supurtyta, daugelis mūsų […]

9 kovo, 2025

Vilniuje prie Baltarusijos ambasados sekmadienio vidurdienį kelios dešimtys žmonių protestavo prieš Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomą opozicijos atstovų įkalinimą ir kankinimą […]

7 kovo, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė, šią savaitę buvę vizito Vatikane ir Romoje, parašė padėkos laišką […]

7 kovo, 2025

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir AOTD visuomenei pristatė jau dešimtąjį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Kaip ir kasmet, šiame dokumente apžvelgiami […]

4 kovo, 2025

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen antradienį pristatė penkių dalių planą sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir […]

3 kovo, 2025

Vatikane viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Šventojo Sosto valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu. Prezidentūros teigimu, šalies vadovas susitikime […]

3 kovo, 2025

Pirmadienio vakarą konferenciniu skambučiu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius bei Estijos premjeras Kristenas Michalas kalbėjosi su Ukrainos […]

2 kovo, 2025

Europos lyderiai turi istorinę progą sustiprinti žemyno saugumą, sekmadienį Londone prasidėjusiame viršūnių susitikimui Ukrainos klausimu pareiškė Didžiosios Britanijos premjeras Keiras […]

2 kovo, 2025

Šeštadienį Jungtinė Karalystė (JK) ir Ukraina pasirašė 2,26 mlrd. svarų (2.74 mlrd. eurų) paskolos sutartį, kuria siekiama sustiprinti Ukrainos gynybos […]

2 kovo, 2025

Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjosi su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu bei Baltijos šalių lyderiais. Politikai aptarė galimą […]

Asta Skaisgirytė. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
2 kovo, 2025

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad sekmadienį kalbėdamasis su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu Lietuvos […]

1 kovo, 2025

Po nesėkmingo Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimo, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda reiškia paramą Ukrainai. „Ukraina, tu niekada neliksi viena“, […]

28 vasario, 2025

Po to, kai jo susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pavirto apsižodžiavimu, Ukrainos prezidentas skubiai paliko Baltuosius Rūmus. Televizijos reportaže […]

28 vasario, 2025

Trečiosios paramos akcijos „Radarom“ metu Lietuvos gyventojai ir verslai iš viso paaukojo 5,73 mln. eurų. Už surinktus pinigus bus perkami […]

25 vasario, 2025

Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič susitiko su Turkijos ambasadoriumi Lietuvoje Gorkemu Barišu Tantekinu, siekiant aptarti ekonominio, kultūrinio ir švietimo bendradarbiavimo […]

24 vasario, 2025

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pirmadienį dar kartą patvirtino teritorinį Ukrainos vientisumą, minint trečiąsias karo pradžios metines priimdama griežtu tonu suformuluotą […]

Regionų naujienos