Erasmus + projekto dalyvių susitikimas Rumunijoje „Bullying Free Minds“
Kovo 5 dieną, ankstų rytą aš, Viktorija Butvinskaitė, ir dvi mūsų mokytojos – Gintarė Preikšienė bei Dalė Ūselienė – pajudėjome iš Ariogalos Vilniaus oro uosto link. Mūsų kelionės tikslas – Rumunija Konstancos miestas. Tai antrasis Erasmus + projekto dalyvių iš Portugalijos, Italijos, Graikijos, Turkijos, Lietuvos ir Rumunijos susitikimas.
Oras nebuvo labai simpatiškas, tačiau žinojome, jog kelionės gale jis bus žymiai geresnis. Atskridusios į Varšuvos Šopeno oro uostą turėjome šiek tiek laiko pašnekesiams ir lūkesčių pasidalinimui. Neilgai trukus jau buvome pakeliui į Bukarešto Otopeni oro uostą. Tai jau antra projekto išvyka šiais mokslo metais! Lėktuvas leidosi gana vėlai, tad nors ir pavargusios, šiek tiek jaudinomės dėl naujos patirties ir nežinios, kas mūsų laukia. Užsakytu transportu keliavome 3 valandas iki reikiamo miesto – Konstansos. Ten mane ir Viktoriją pasitiko šeimos, kuriose gyvenome visą savaitę. Mokytojai liko nakvoti viešbutyje. Jaudulys dar labiau padidėjo, o kalbėti angliškai teko drebančiu balsu. Tačiau iškart įgavau drąsos ir jau pakeliui į naujus namus radau bendrą kalbą su visa šeima. O gyventi mums pasisekė: merginos, pas kurias gyvenau aš su Viktorija – tikrai pasiruošusios. Gyvenome puikiai. Jos pildė visus mūsų norus (net tada, kai nenorėjome).
Programa pradedama 10 valandą, baigiasi – 16. Kartu šiame Erasmus + projekte dalyvavo mokiniai iš Portugalijos, Italijos, Graikijos, Turkijos ir Rumunijos. Per keletą dienų padarėme labai daug. Mūsų laukė ekskursijos po miestą, sostinę, skanūs tradiciniai ir netradiciniai pietūs, begalė paskaitų apie patyčias, jų prevenciją, susitikimas su psichologe, psichologiniai žaidimai, smėlio terapija, namų darbų pristatymas ir dar daugiau dalykų, kurie puikiai atskleidė projekto temą – „Bullying Free Minds“
Laiką leidome ne tik mokykloje. Po visų veiklų, kartu su savo draugėmis tyrinėjome Konstansą, valgėme tradicinius desertus ir net organizavome „mergaitišką vakarą“ su tradiciniu rumunų kepsnių vakarėliu. Aplankėme daug įsimintinų vietų, susipažinome su daug naujų žmonių. O svarbiausia – puikiai praleidome laiką.
Tokios kelionės mus išmoko branginti tai, ką turime. Privalome būti dėkingi už gyvenimo suteiktus šansus. Gaudami tokią progą, turime pasiimti viską, kas duota. Žinoma, nieko nėra lengvo. Reikia sunkiai ir uoliai dirbti, o tada galbūt ir nusišypsos ta laimės žvaigždutė. Nuo pat mažens mano svajonė buvo keliauti. Norėjau pamatyti, patirti, suprasti. Ilgus metus galvojau, stengiausi, ieškojau būdo, kaip galėčiau įgyvendinti šią svajonę. Drąsiai galiu sakyti, jog čia tik pradžia. O jus visus skatinu keliauti. Skatinu svajoti. Žinokit svajonės pildosi. Reikia tik išeiti iš savo komforto zonos, reikia vieno mažo žingsnelio į tą nežinomą kelią ir štai kokie stebuklai gali įvykti. Ši kelionė – pats geriausias iki šiol turėtas prisiminimas. Mes pamatėme tikrą rumunišką gyvenimą. Tikiuosi, kada nors pamatysite ir jūs.
