Žeimelyje sentikių kultūrai skirtą ketvirtį vainikavo mokslinė konferencija
Kovo 25 d. Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“ vyko tarptautinė konferencija „Žeimelio sentikiai: praeitis – dabartis – ateitis“, į kurią atvyko svečiai iš visų trijų Pabaltijo šalių.
Muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė papasakojo apie renginių ciklą, skirtą Lietuvos valstybės 100-čiui. Miestelyje, kuriame gražiai sugyveno 4 tautos: lietuviai , latviai, rusai ir žydai, visus metus bus prisimenama jų istorija, kultūra, tradicijos.
Šį savaitgalį vykusi konferencija užbaigė renginių, skirtų Žeimelio sentikių bendruomenei, ciklą. Žeimeliečiai jau buvo susitikę su romansų atlikėja Liuba Nazarenko, linksmai atšventė Senus Naujus metus, ragavo nacionalinių patiekalų, gamino namus sergstinčias lėlytes.
Prieš konferenciją Žeimelio moterų ansamblis visiems susirinkusiems dovanojo rusišką romansą. Konferencijos atidarymą paskelbė Dvasios tėvas iš Panevėžio Nikolajus Vladimirovas. Jis kalbėjo apie sentikių bendruomenę, apžvelgė, ką ji prarado bėgant laikui ir ką dar galima padaryti dėl tikėjimo.
Sveikinimo žodį tarė Pakruojo savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Juozapaitis.
Pranešimą „Šiaurės Lietuvos sentikių istorija, žmonės ir kultūros paveldas“ skaitė Vilniaus universiteto mokslinis darbuotojas Grigorijus Potašenko. Svečias pasakojo apie sentikių bendruomenių atsiradimą ir gyvavimą Lietuvoje. Istorikui teko dalyvauti ir mūsų krašte surengtose ekspedicijose, jo surinkta medžiaga apie Vileišių sentikių bendruomenę išspausdinta Žeimelio monografijoje.
Žeimelio gimnazijos 3 g. klasės gimnazistė Viktorija Leimontaitė trumpai papasakojo apie sentikius, pasidalino savo močiutės Marijos Gedminienės, gyvenančios Žeimelyje, prisiminimais.
Vilniaus universiteto mokslinė darbuotoja Nadiežda Morozova supažindino su sentikių knygų kultūra, rankraščių rašymu jų ornamentais ir puošyba.
Mokslinė tyrėja ir knygų autorė, estė Mari – Liss Paaver atvykusi iš Vilniaus, pasakojo apie sentikių ikonų paveldą XX-XXI a. pradžioje ir garsiuosius ikonų tapytojus Ivaną Michailovą ir Georgijų Jakovlevą.
Iš kaimyninės Latvijos atvykęs Dmitrijus Ščegolevas, dažnas mūsų svečias ir renginių dalyvis, skaitė pranešimą „Sentikiai Kuršių ir Žiemgalos – praeitis ir dabartis“.
Mokyklinių laikų prisiminimais apie Žeimelyje gyvenusias tautas bei klasės draugą Leontijų Čičiškiną pasidalino kraštietis Aloyzas Bėčius.
Muziejuje buvo parengta fotografijų paroda „Sentikiai Lietuvos ir Žeimelio: žmonės, papročiai, paveldas“. Parodoje buvo eksponuojamos nuotraukos iš privačių A. Petrašiūno, G. Potašenko, D. Ščegolevo kolekcijų
Po svečių sveikinimų visi konferencijos dalyviai buvo pakviesti į Pavelo Varunino parodos „Šiuolaikinis sentikių Lubokas“ atidarymą. Lankytojams buvo pristatyti įvairios tematikos rusų liaudies grafikos darbai.
Po parodos atidarymo Žeimelio Didžiojoje karčemoje laukė rėmėjų lėšomis paruoštos vaišės ir menininko Pavelo Varunino edukacinis užsiėmimas. Tuo pačiu metu iš įvairių miestų suvažiavę sentikiai turėjo galimybę sugrįžti prie savo protėvių ištakų – buvo suorganizuota ekskursija po senąsias Žeimelio apylinkės sentikių vietas.
Šventinę dieną vainikavo nuotaikingas rusų folkloro ansamblio „ Arinuška“ koncertas.
