Savivaldybės gali prarasti teisę priimti sprendimus, draudžiančius planuojamą ūkinę veiklą

Šiandien Seimo Aplinkos komitetas svarsto Ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektą, kuriame gali nebelikti savivaldybių veto teisės. Iki šiol savivaldybėms buvo suteikiama absoliuti teisė be objektyvių kriterijų priimti sprendimus, draudžiančius planuojamą ūkinę veiklą dar iki pradedant poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Tai užkirsdavo kelią į regionus ateiti investuotojams ir kurti naujas darbo vietas. Tokio teisinio reguliavimo nėra nei vienoje ES valstybėje narėje.
„Dabartiniame įstatymo projekte aiškiai atskiriamos ir apibrėžiamos poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvaujančių institucijų, ypač savivaldybių, funkcijos būtų svarbus žingsnis, siekiant išvengti nemotyvuotų ir kartais politizuotų vietos valdžios sprendimų“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė.
Pasak G. Švedienės, dabartinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl galimai kylančių korupcijos apraiškų: procesą, už kurį atsakinga valstybinė institucija ir kurį atlieka aplinkosaugos ekspertai, politinis savivaldybės sprendimas gali paversti niekiniu.
„Kyla klausimas, kuo remiantis gali būti priimami tokie sprendimai, kai politiniu lygmeniu nemotyvuotai prieštaraujama ekspertų išvadoms. Dėl šios teisinės nuostatos prarandama nemažai žmogiškųjų resursų tiek iš valstybinių institucijų pusės, tiek iš investuotojo, dėl šios procedūros regionai praranda darbo vietas ir investicijas“, – pabrėžia LPK vykdomoji direktorė.
Įstatymo pakeitimai turėtų padidinti PAV kokybę ir optimizuoti patį procesą: tai leis greičiau ir efektyviau atlikti reikiamus veiksmus, bus nustatomi konkretūs reikalavimai, aiškiai apibrėžiamos dalyvaujančių valstybės, savivaldybių institucijų kompetencijos. Visa tai leis padidinti proceso efektyvumą, mažinti administracinę naštą, taip pat užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ekonominės veiklos vykdytojams, planuojantiems ūkinę veiklą.
„Planuojami įstatymo pakeitimai padidins investicinės aplinkos patrauklumą ir vietos bei užsienio investuotojų pasitikėjimą, bet svarbiausia, kad poveikio aplinkai vertinimo procese nebeliktų prielaidų objektyviais duomenimis nepagrįstų bei galimai politizuotų sprendimų priėmimui, ir būtų užtikrinta, jog poveikį aplinkai vertins kompetentingi, profesionalūs savo srities žinovai, turintys specialių žinių, susijusių su aplinkos vertinimu, kurie remsis pagrįstais ir objektyviais aplinkos apsaugos motyvais ir duomenimis“, – teigia G. Švedienė.
Lietuvos investuotojų apklausos rodo, kad 2017 metais net 56 proc. įmonių susidūrė su iššūkiais, kreipiantis dėl aplinkos apsaugos leidimų išdavimo, rengiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimus ir kitose aplinkosaugos srityse. Net 47 proc. PAV dokumentacijos rengėjų teigia susidūrę su atvejais, kai savivaldybės taryba priima neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. 87,5 proc. investuotojų įvardino, jog sprendimas nebuvo atšauktas, 75 proc. – kad savivaldybė priėmė neigiamą sprendimą po PAV programos viešinimo visuomenei.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) dar 2015 m. Lietuvai rekomendavo ypatingą dėmesį sutelkti į PAV procedūrų reformavimą. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš šios Vyriausybės prioritetų 2018 m. yra stojimas į EBPO, planuojamos Ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektas yra vienas iš esminių pokyčių svarstomų šios pavasario Seimo sesijos metu.
Būtinybė keisti teisinį reguliavimą, įtvirtintą šiuo metu galiojančio įstatymo LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 8 str. 9 d., lemia ir šio reguliavimo nesuderinamumas su ES direktyvoje 2011/92/ES įtvirtintais tikslais bei Konstitucinio Teismo suformuota doktrina dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų bei su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo.
Naujausios Pasaulio konkurencingumo ataskaitos duomenimis, pagal valdžios sektoriaus sukeliamą reguliavimo naštą Lietuva užima 105-ą vietą tarp 144 šalių, tuo tarpu Estija yra 10-oje vietoje, Latvija – 75 vietoje.