Jaunieji ugniagesiai: drąsuoliai, nugalėję save
Balandžio 3-iosios vakare Ugniagesių gelbėtojų mokyklos sporto komplekse aidėjo vaikų klegesys. Į jį atvyko 20 Vilniaus jaunųjų ugniagesių, kurie čia tobulino plaukimo ir gelbėjimo vandenyje įgūdžius bei mokėsi evakuotis iš pastato. Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjungos nariai jau treti metai du kartus per mėnesį sportuoja šios mokyklos sporto komplekse.
Vaikus atlydėjo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyriausiasis specialistas, Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjungos prezidentas Romualdas Kazlauskas, šios valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus apskaitininkė Laima Žemaitytė ir mokytoja Gražina Abaravičienė. Atvykę vaikai buvo suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė su Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantu Sigitu Dumbrava iškeliavo į baseiną tobulinti plaukimo įgūdžių, kita, padedama kursanto Artūro Kyziko, – tobulinti evakavimosi iš pastato būdų.
Aštuonerių metų ir vyresni vaikai stebino savo įgūdžiais. Jie, prižiūrimi R. Kazlausko, kopė 4 metrų kopėčiomis aukštyn į imituotą laiptinę, drąsiai leidosi jomis žemyn ir netgi sugebėjo tai atlikti nieko nematydami su specialiais akiniais. Jiems taip pat buvo duota užduotis per tariamus dūmus evakuotis laiptine į viršų ir žemyn. Vaikai, nieko nematydami, apgraibom susirado laiptų turėklus. Jiems buvo sunku orientuotis, kur yra laiptai į viršų, o kur – į apačią. Pirmasis šią užduotį pabandęs atlikti jaunasis ugniagesys Deividas iš pradžių pasuko ne į tą pusę, bet paskui jam pavyko surasti laiptus į viršų. R. Kazlauskas dviem berniukams liepė evakuotis laiptais žemyn. Du aštuonmečiai, susikibę už rankų ir saugodami vienas kitą, šiek tiek paklaidžioję surado laiptus ir saugiai jais nusileido.
Pasak R. Kazlausko, tokiose pratybose formuojami vaikų praktiniai įgūdžiai orientuotis uždaroje erdvėje: „Sakykim, kilo gaisras, žiema, tamsu, pilna dūmų, dingo elektra. Reikia kuo skubiau išeiti iš pastato. Turinčiam įgūdžių vaikui tai bus lengviau padaryti, jis galbūt turės galimybę išsigelbėti. Pavyzdžiui, Norvegijoje vaikai nuo mažens mokosi natūralioje aplinkoje – jie brenda per balas, kopia uolomis. O mes vaikus per daug saugome, neleidžiame būti savarankiškiems. O vieną dieną neprižiūrėjai – ir atsitiko nelaimė.“
Berniukų šioje užduotyje raginti ir drąsinti nereikėjo. Trečius metus jaunųjų ugniagesių būrelį lankantis Danielius be vargo su nepermatomais akiniais leidosi iš pastato kopėčiomis. R. Kazlausko teigimu, užlipti kopėčiomis gali beveik visi, bet nulipti jomis yra daug baisiau. O jeigu tai tenka daryti dar visiškoje tamsoje…
Neseniai prie jaunųjų ugniagesių prisijungęs Deividas ir kiti berniukai teigė, kad jiems šiame būrelyje labai įdomu. „Išmokstame įdomių dalykų, kurie gali padėti realiame gyvenime. Manau, gal ir būsiu ugniagesiu gelbėtoju. O jis turi būti ištvermingas, drąsus ir pasitikėti savimi, kad galėtų išgelbėti kitus,“ – sakė Deividas, kurio gyvenime iki šiol labai svarbią vietą buvo užėmęs futbolas.
Kita grupelė vaikų tuo metu su Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiais aukštybininkais
Arturu Sandovič ir Dmitrijumi Pantiuchovu tobulino alpinizmo įgūdžius. Prisirišę virvėmis vaikai kilo į mokomąjį bokštą, o paskui tamsiu tuneliu leidosi žemyn. Ne vienam reikėjo prieš tai įveikti aukščio baimę. Šioje užduotyje nuo berniukų neatsiliko ir mergaitės. Tačiau kylant vis aukščiau ir aukščiau, ugniagesiai aukštybininkai ir kursantas A. Kyzikas, matydami baimę vaikų akyse, stengdavosi juos nuraminti. Jie paklausdavo jų vardo, patardavo nežiūrėti žemyn, o tik į viršų. Baimę jausdavo ne tik pradinukai, bet ir vyresni. Jaunasis ugniagesys Renaldas prisipažino, kad turi aukščio baimę, tačiau įveikė šią užduotį jau antrąjį kartą. Pasak jo, baisiausia buvo leistis uždaru tuneliu. Jaunoji ugniagesė Veronika su virvėmis kilo ir leidosi pirmą kartą.
O Danielai, lankančiai šį būrelį septynerius metus, tai jau kasdienybė. Pasak moksleivės, čia ji išmoko aukštalipių, alpinizmo, gesinimo pagrindų, teikti pirmąją medicinos pagalbą, orientuotis vietovėse ir bendrauti. „Dažnai dalyvaujame tarptautiniuose sąskrydžiuose, tenka bendrauti su įvairių tautybių žmonėmis. Dabar aš tapau drąsesnė, atsikračiau įvairių baimių, pavyzdžiui, aukščio, išmokau saugiai gyventi. Dabar aš mokau mažesnius, savo žiniomis pasidaliju ir su giminaičiais, jie labai džiaugiasi, kad aš dalyvauju šioje veikloje. Aš šį būrelį pradėjau lankyti antroje klasėje ir nuolat tėvams pasakodavau, ko išmokau. O kai mokykloje mokėmės žmogaus saugos, man teko daryti pranešimą. Tąkart mokytoja buvo labai nustebusi, iš kur aš tiek žinau. Ji irgi labai džiaugėsi, kad yra tokių būrelių. Kodėl pasirinkau ne šokius ar muziką? Atėjau, pasižiūrėjau ir man patiko. Mano mama ir sesė linkusios į meną, o mes su tėčiu – ekstremalai, mums reikia adrenalino. Mėgstame ir slidinėti, ir su baidarėmis plaukioti,“ – pasakojo dabar jau aštuntokė Daniela.
Pasak Vilniaus Balsių progimnazijos mokytojos Gražinos Abaravičienės, jau 12 metų dirbančios su jaunaisiais ugniagesiais, jais tampa vaikai, kurie nebijo savęs išbandyti, nėra išlepę, mėgsta ekstremalųjį sportą, bet nori išmokti ir saugumo pagrindų. „Jie džiaugiasi, kad gali nugalėti save, įveikti savo baimes, net nedrąsieji įgyja pasitikėjimo savimi. Tai jiems didelė pergalė. Be to, jie toliau skleidžia žinias, atsiveda draugų. Jie jaučiasi tikri gelbėtojai. Jie norėtų atlikti tuos pačius pratimus, kaip ir tikri ugniagesiai – lipti kuo aukščiau, nerti kuo giliau ir dar gesinti ugnį… Beje, būrelyje daugėja mergaičių. Jos irgi nenori atsilikti nuo berniukų. Ir visi, žinoma, nori būti ugniagesiais gelbėtojais,“ – teigė G. Abaravičienė.
Kol vieni vaikai mokėsi evakuotis iš pastato ir alpinizmo pagrindų, kiti tuo metu tobulino įgūdžius baseine. Visi jie neblogai pramokę plaukti ir nardyti, tik vienam berniukui, kažkada išgąsdintam, dar reikėjo pagalbos. Su juo vandenyje dirbo kursantas S. Dumbrava. Pasak Sigito, jis kilęs iš Zarasų, o plaukti išmoko būdamas 4 metų. 28 metų vaikinas plaukti yra išmokęs ir savo jaunesnius brolius. Iš 11 vaikų šeimos kilęs Sigitas teigė seniai norėjęs tapti ugniagesiu gelbėtoju, tačiau mokytis pradėjo tik šių metų kovo 1 d. „Mėgstu adrenaliną, padėti žmonėms. Turiu draugų ugniagesių, baigusių šią mokyklą. Jų atsiliepimai buvo geri ir apie mokslus, ir apie darbą. Šis darbas turi patikti, kitaip net neverta pradėti mokytis. Turiu kantrybės dirbti ir su vaikais. Vieną šiandien jau beveik išmokiau plaukti,“ – sakė jis.
Baseine viename takelyje vaikai mokėsi plaukti su įvairiomis plaukimo priemonėmis ir klausė ir L. Žemaitytės nurodymų, kitame – valdyti valtį juos mokė R. Kazlauskas. Pasak L. Žemaitytės, jau 17 metų dirbančios su jaunaisiais ugniagesiais, jie priima jau mokančius plaukti vaikus, tačiau vienas kitas pasitaiko ir nemokantis. „Čia jiems tenka įveikti ir vandens baimę. Baseinas irgi privilioja vaikus į mūsų būrelį. Norinčių būtų ir daugiau, jeigu priimtume nemokančius plaukti, nes mieste baseinai brangiai kainuoja, į juos sunku pakliūti,“ – teigė ji.
L. Žemaitytė yra baigusi vadybą ir administravimą. Sakė, su vaikais dirbti niekada negalvojusi, o dabar jiems aukojanti visą savo laisvalaikį. Ir Jaunųjų ugniagesių sąjungos dokumentaciją, ir pirminius finansinius dokumentus tvarko, ir būrelius veda, ir į stovyklas važiuoja: „Jose susirenka tokie entuziastai, kaip ir mes, kurie tik šia veikla gyvena. Kasmet manome, kad jau paskutiniai metai, bet veikla pratęsiama. Ir vaikų tėveliai prašo toliau rengti „Jaunojo gelbėtojo“ stovyklas, net motyvacinį laišką rengiasi rašyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui, kad jaunųjų ugniagesių veikla nenutrūktų. Žinoma, kelionės ir stovyklos nemažai kainuoja, tačiau departamentas skiria autobusą ir tai palengvina mūsų situaciją. Su vaikais tobulėjame ir patys. Juk norint, kad vaikas kažko išmoktų, pirmiausia tenka to išmokti pačiam.“
Jau septynioliktus metus gyvuojanti Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjunga siekia suburti jaunimą, besidomintį ugniagesyba, gelbėjimo darbais ir ugniagesio profesija. Jos nariai – 8-17 metų moksleiviai įgyja ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kaip elgtis ekstremaliosiose situacijose, išmoksta naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, mokosi teikti pirmąją medicinos pagalbą, plaukimo ir gelbėjimo vandenyje įgūdžių, alpinizmo pagrindų ir kt.
„Mūsų tikslas – suteikti jaunimui savisaugos žinių ir įgūdžių ir ugdyti atsakingą, stiprų, kūrybingą bei sąmoningą Lietuvos Respublikos pilietį, profesionaliai orientuojamą ugniagesio gelbėtojo darbui,“ – sakė Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjungos prezidentas R. Kazlauskas. Jis teigė, jog apie 40 proc. jaunųjų ugniagesių vėliau tampa ugniagesiais gelbėtojais.
