Turėsime pažeistų žemių žemėlapį

Šiemet bus atliekama naudingųjų iškasenų gavybos metu pažeistų bešeimininkių žemių inventorizacija. Apskaičiavus, kiek šalyje yra pažeistų žemių, kokį plotą jos užima, bus siekiama iki 2020 m. rekultivuoti dalį pažeistų žemių.

Lietuvoje gausu smėlio, žvyro, molio, ir kitų statybos pramonėje naudojamų medžiagų. Šių išteklių gavyba vykdoma kasant karjerais.

Nebenaudojami ir nesutvarkyti karjerai neretai tampa vieta nelegaliems sąvartynams, o statūs jų šlaitai kelia pavojų žmonėms. Apleistuose nerekultivuotuose durpynuose dažnai kyla gaisrai.

Todėl labai svarbu pažeistas žemes, kuriose nebevykdomi gavybos darbai, rekultivuoti, pritaikyti tolesniam naudojimui. „Norint tai padaryti, šias žemes pirmiausia reikia inventorizuoti – sudaryti tam tikrą pažeistų bešeimininkių žemių žemėlapį, numatyti prioritetus ir imtis rekultivavimo“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Dėl didelių plotų, sudėtingiausia atkurti buvusių tarybinių ūkių pažeistas žemes. Be to, šios teritorijos yra bešeimininkės, todėl jas turėtų tvarkyti valstybė.

Rekultivuojant pažeistos žemės pritaikomos žmogaus ūkinei veiklai, rekreacijai ar kitiems poreikiams. Dalis rekultivuotų teritorijų paverčiama mišku, pievomis, dirvomis, dirbtiniais vandens telkiniais. Preliminariais skaičiavimais, vieno hektaro rekultivavimo kaina gali siekti apie 5 tūkst. eurų.