Šiaulių apskrities savivaldybių vadovai diskutavo dėl dvinarės rinkliavos už atliekas sistemos
Kovo 30 d. Šiaulių rajono savivaldybėje susirinkę Šiaulių apskrities savivaldybių merai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje, Savivaldybių administracijų direktoriai, už atliekų tvarkymo paslaugos administravimą atsakingi specialistai, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vadovai susitiko su Aplinkos ministerijos Atliekų departamento atstovais ir aptarė aktualius klausimus, su kuriais susiduriama pradedant praktikoje taikyti LR Vyriausybės patvirtintą dvinarę rinkliavos už atliekas sistemą.
Ją reiktų pradėti taikyti nuo 2017 m. liepos 1 d., bet Savivaldybės susiduria su nauja rinkliavos apskaičiavimo tvarka nepatenkintais gyventojais, verslininkais, todėl jau ne kartą įvairiuose pasitarimuose, susitikimuose buvo ieškota visus tenkinančio sprendimo būdo.
2007–2008 m. Šiaulių regiono savivaldybėse – Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono – bendru sutarimu buvo įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą. Vadovaujantis principu „teršėjas moka“ Šiaulių regione buvo apmokestinti fiziniai asmenys pagal deklaruotų gyventojų skaičių būste ir juridiniai asmenys pagal darbuotojų skaičių ir nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo normas darbuotojui. Ši tvarka apskrities savivaldybėse taikoma ir dabar. Per beveik dešimties metų laikotarpį Šiaulių regiono savivaldybės teisminių ginčių dėl apmokestinamo objekto, priešingai nei kitų Lietuvos regionų savivaldybės, praktiškai neturėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vietine rinkliava yra apmokestinama už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o komunalinės atliekos susidaro pas gyventojus ir darbuotojus, todėl taikant Šiaulių regiono apmokestinimo modelį principas „teršėjas moka“ yra įgyvendinamas tiesiogiai: juridiniai asmenys sumoka už savo darbuotojus, kurie ir sukaupia komunalines atliekas. Be to, tuo pačiu įgyvendinamas ir kitas teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas, kad turi būti apmokestinama pagal galintį susidaryti komunalinių atliekų kiekį – ne gyvenamosios paskirties objektuose (pvz., sandėliavimo paskirties, gamybos paskirties, sporto paskirties ar pan.), kuriuose yra mažai darbuotojų arba jų iš viso nėra, apmokestinama tik pagal tai, kiek yra darbuotojų ir kokia nustatyta susikaupimo norma.
Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus, organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo. Įgyvendinant šiuo metu galiojančią nuostatą, turėtų būti keičiamas Šiaulių regione beveik dešimt metų veikęs modelis, kuris užtikrino stabilų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą. Šiuo principu veikiant sistema visiškai patenkino tiek atliekų turėtojų lūkesčius, tiek Šiaulių regiono savivaldybes, kurias teisės aktai įpareigoja nustatyti skaidrią bei pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą įmoką.
Susitikime sutarta LR aplinkos ministerijai Šiaulių apskrities merų vardu pateikti prašymą dėl LR atliekų tvarkymo įstatymo papildymo nuostata, kad atliekų turėtojams galėtų atstovauti ir juridiniai asmenys. Įstatymo papildymas šia nuostata, pasak Šiaulių apskrities savivaldybių merų, užtikrintų vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų.
