Antsvoris ir sėdimas gyvenimo būdas – tiesus kelias į onkologines ligas

Ilgai vyravo įsitikimas, jog onkologinis susirgimas yra paveldima liga. Tačiau pastaruoju metu vis labiau aiškėja pasirinkto gyvenimo būdo ir sunkių ligų ryšys. Šiandien gydytojai įsitikinę, jog nutukimas bei sveikos gyvensenos reikalavimų nepaisymas ne tik lemia širdies ar kitų organų problemas, bet ir gali tapti vėžio priežastimi. O tai itin svarbu išgirsti lietuviams, sunkiomis ligomis sergantiems bene daugiausiai Europoje.

Prevencija gali apsaugoti nuo susirgimų

Medikai bando paneigti onkologinių ligų paveldimumo mitą, nes jos dažniausiai atsiranda dėl prastos prevencijos ar jos nebuvimo. Be to, šios ligos tikrai yra pagydomos.

Įgimtos onkologinės ligos sudaro tik apie 6–10 proc. visų tokio tipo susirgimų, visi kiti atvejai laikomi  nepaveldimais. Pirmiausiai kūne reikšmingai pakinta metaboliniai procesai, po to prasideda mutacijos, lemiančios ląstelių tapimą vėžinėmis. Tad norėdamas nesirgti, žmogus turėtų visų pirma ne tikėtis gydytojų pagalbos, o daryti viską, jog sveikai gyventų.

Situaciją aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ir Hematologijos  klinikos onkologė–chemoterapeutė Edita Juodžbalienė.

„Ne kartą savo pacientams esu sakiusi tokį pavyzdį. Mūsų ląstelės gyvena audiniuose lyg žuvys akvariume. Jei akvariumo vanduo skaidrus, maisto pakanka, jų gyvenimas optimalus. Bet jei kūnas neprižiūrimas, tik laiko klausimas, kada ląstelės išsigims. Priešvėžinio gydymo būdai yra standartizuoti ir pagrįsti įrodymais, bet jais reikia domėtis ir įdėti daug darbo. O investicijos į savo sveikatą visada pasiteisina“, – tikina gydytoja.

Nuo kitų ligų onkologiniai susirgimai skiriasi tuo, jog pakitusios ląstelės cirkuliuoja po kūną, sudarydamos naujus židinius – metastazes. Sergantieji miršta ne dėl vieno židinio, bet nuo išplitimo bei kilusių komplikacijų. Tad plisti ligos ląstelėms itin palankus judėti nepratęs, fiziškai nestiprintas kūnas.

Mieliau renkasi vaistą, nei sveiką maistą

Perspėjimas apie netinkamos gyvensenos pavojus itin svarbus Lietuvoje. Remiantis 2014 m. duomenimis, tarp Europos šalių lietuviai pasižymi viena trumpiausių potencialių ir realių gyvenimo trukmių. Viso to neįmanoma paaiškinti įgimtomis sveikatos problemomis – už šią statistiką tiesiogiai atsakingas ir gyvenimo būdas. Gydytoja pastebi, jog situacijos blogėjimas matomas plikomis akimis: jei prieš 30 metų tekdavo susidurti su ligoninėje dar nebuvusiais senjorais, tai šiandien ligoninės pacientai yra ir vidutinio amžiaus žmonės.

„Manau, kad iš dalies kalti patys medikai, per daugelį metų užsikrovę prievolę rūpintis žmonių sveikata ant savo pečių. Taip, mes rūpinamės susirgusiais, patariame, operuojame. Bet ką veikia pats pilietis? Visi nori jaustis gerai, tačiau dažnas nenori dėl to nei piršto pajudinti ir tikisi, jog tai, kas nutinka kitiems, nenutiks jam“, – skeptiškai vertina E. Juodžbalienė.

Jos teigimu, pagrindiniai sveikos gyvensenos principai išlieka tie patys jau kelis dešimtmečius, o žinių apie sporto ir sveikos mitybos naudą tikrai pakanka. Kalbant vien apie onkologines ligas, pakeitus gyvenimo būdą galima išvengti net 60–70 proc. vėžinių susirgimų. O širdies kraujagyslių, stuburo degeneracinių ligų ar kitų metabolinių sutrikimų atveju šis procentas dar didesnis.

„Medikai kiekvieną dieną iš pacientų girdi: „Ką darysi, kai pasensim – sirgsim“, „Kaimynas valgė, gėrė, rūkė ir gyveno iki 90, vadinasi, galima“ ir „Negaliu sportuoti, nes greitai pavargstu“. Tokias nuomones žmonės mums dėsto nuolat. Bet jei mes rūpinamės savo automobiliu, jei šveičiame namų kampus, tai kodėl tada pats brangiausias turtas – mūsų sveikata, paliekamas savieigai. Gydytojas nepajaučia pirmųjų kūno pavojaus signalų taip gerai, kaip pats žmogus“, – pasakoja onkologė–chemoterapeutė.

Informacija apie nesveikos gyvensenos žalą plačiajai visuomenei puikiai žinoma. Tačiau galbūt kiek mažiau žmonių supranta, koks tiesioginis ryšys yra tarp jos ir sunkių ligų. Tad kitąkart, kai galvosite prisidegti cigaretę, užuot pasportavus sėsite prie televizoriaus, o vietoje sveiko maisto pirksite traškučius, neleiskite tam tapti įpročiu.

„Žinome ne vieną pavyzdį, kai pradėjęs rūpintis savo kūnu žmogus atsikrato ligų. Viską lemia mąstymas. Lengva pastebėti, kad blogai jautiesi, kai jau sergi, tačiau apie sveikatą ir gyvenimo kokybę senatvėje turime pradėti galvoti dar jaunystėje“, – tikina E. Juodžbalienė.

Ligą galima įveikti

Gydytoja pabrėžia dar ir tai, jog tarp kitų mitų apie sveikatą yra ir žmonių įsitikinimas, kad su onkologiniais susirgimais neįmanoma pakovoti. Tad ekspertė pabrėžia, jog be galo svarbu nesusidaryti įspūdžio, kad susirgus gyvenimas baigtas.

Vienas efektyviausių vėžio gydymo būdų yra chemoterapija. Dažnai pacientai jos prisibijo, manydami, jog ji taikoma tik nelikus jokios vilties. Tiesa ta, kad ji smarkiai sumažina ar išvis panaikina paciento jaučiamus skausmus. Dar svarbiau tai, jog chemoterapija pailgina gyvenimo trukmę bei suteikia gerus šansus pasveikti.

Gydytoja E. Juodžbalienė ragina žmones nesiremti pasenusiais prietarais. Norėdamas apsaugoti sveikatą žmogus privalo atitinkamai elgtis, o susirgęs – nebijoti su vėžiu kovoti.

Nuo ko pradėti?

Pasak E. Juodžbalienės, ne medikui sunku per vieną dieną susigaudyti medicininiuose labirintuose. „Pradėkite nuo mitybos ir judėjimo, paskui ir patys daug sužinosite, domėsitės. Čia  padės mitybos specialistai ir kineziterapeutai, kurie įvardys jūsų problemas ir nubrėž kryptis.  Tas labai reikalinga ir jau sergant vėžiu, mažiau bus pašalinių gydymo reiškinių, geresnė gyvenimo kokybė, greotesnė reabilitacija.  Kelias link sveiko gyvenimo būdo, gyvenimo kokybės pagerinimo nebus lengvas ir greitas. Jei 30 metų auginai ant savęs kilogramus, jei sąnariai nejudrūs, per savaitę niekas nepasikeis ir nėra tokios tabletės, kuri tai išspręstų. Bet kažkada pradėti reikia, ir tai garantuoju pasiteisins. Užsibrėžkite tikslą 3 mėnesius daryti, ką jums pataria specialistai. Pamatysite tai veikia ir norėsis tęsti toliau“, – pabrėžė gydytoja E. Juodžbalienė.