Kodėl byra dešimtis milijonų kainavęs miesto grožis?

Po šios žiemos marijampoliečiai itin sunerimo dėl dar taip neseniai įrengtų miestą puošusių gatvių: kai kuriose gatvėse trinkelės suskilinėję arba visai ištrupėję ir išmuštos mašinų ratų, bruku grįstos gatvės kasmet darosi vis labiau duobėtos, o perėją Vilkaviškio gatvėje reikėjo perdaryti iš naujo.

Kas įdomiausia, kad visas grožis atlaikė tik garantinį – 5 metų – laikotarpį. Todėl remontuoti dabar viską reikės iš savivaldybės lėšų.

Kiek teko matyti Europos miestuose, naujai įrengtos gatvės laiko ilgiau nei penkerius metus, o grįstos akmenimis gal ir ne vieną šimtmetį atlaiko, vargu ar tokie trumpalaikiai darbai patiktų ir bet kuriam iš savo kišenės trinkeles kieme pasiklojusiam piliečiui…

Marijampoliečiams šis grožis gali tapti finansine našta

Kontrolės komiteto pirmininkas Kęstutis Traškevičius artimiausiame posėdyje ketina inicijuoti šios situacijos svarstymą. Galbūt net bus pradėtas auditas dėl pagal Marijampolės regioninio centro kompleksinės plėtros 2008-2013 metų investicinės programos projektus panaudotų lėšų efektyvumo ir atliktų darbų kokybės.

Tiesa, reikia pastebėti, kad garantinis laikotarpis dar ne visiems projektams pasibaigęs, kai kuriems baigsis šiemet. Marijampolės miesto centrui ir aplinkinėms gatvėms bei parkams sutvarkyti buvo įvykdyti bene 7 projektai. Kurį laiką iš tikrųjų vaizdas džiugino miestiečius, traukė turistus ir, atrodė, pasiekė tuos tikslus, kurie dažniausiai įrašomi rengiant tokius projektus: „Įgyvendinus projektą, padidės miesto patrauklumas investuotojams – bus sudarytos geresnės sąlygos verslo aplinkos plėtrai ir kūrimui, pagerės gyvenimo kokybė gyventojams ir svečiams, sukurta patraukli ir saugi viešoji erdvė miesto centre.“

Tačiau, kai po keleto metų turėjusi būti saugi miesto erdvė ėmė laužyti miestiečių automobilius, redakcija sulaukė signalų pasidomėti, kiek į tai buvo investuota ir kodėl taip trumpai laikė.

Įvairiuose informacijos šaltiniuose apstu informacijos apie puikiai sutvarkytas miesto erdves, įsisavintus ES fondų pinigus, tačiau konkrečias sumas surasti kiek sunkiau. Čia vėl padėjo K. Traškevičius: „Per 2007 – 2013 m. laikotarpį Marijampolėje įsisavintos ženklios Europos Sąjungos paramos sumos. Savivaldybės administracijos atstovų skaičiavimais jos sudarė apie 150 milijonų litų (apie 43,5 milijono eurų). Vien Marijampolės centro sutvarkymui panaudota apie 80 milijonų litų (apie 23 mln. Eur.). Didžiąją dalį šių darbų laimėjo viena ir ta pati statybų bendrovė, į kurios sąskaitą už atliktus darbus buvo pervesta per 60 milijonų litų“.

Kai kurioms savivaldybėms tikriausiai sunku net suvokti tokius pinigus, nes tai viršija jų metinius biudžetus. O kas nors ar paskaičiavo, kiek dabar kainuos išlaikymas ir nuolatinis remontas?

Buvo palaimintas prastesnių medžiagų naudojimas?

Analizuodamas susidariusią situaciją, Kontrolės komiteto pirmininkas Kęstutis Traškevičius neatmeta galimybės, kad galėjo būti panaudotos ir prastesnės, nei numatyta, medžiagos, o tuo suinteresuoti galėjo būti ir kai kurie valdžios atstovai: „Labai gaila, kad prieš keletą metų į Marijampolės centrą padarytos milžiniškos Europos paramos investicijos šiandien atkreipia mūsų dėmesį byrančiomis perėjomis, gatvėmis ir kitomis vietomis. Kai kuriems darbams jau yra pasibaigęs 5 metų garantinis laikotarpis, todėl tvarkyti dalį atsiradusių defektų teks savivaldybės biudžeto lėšomis. Stebint tokį vaizdą, peršasi išvada: arba savo laiku Marijampolės viešųjų erdvių rekonstrukcijos darbai buvo atlikti nekokybiškai, arba šiems darbams buvo panaudotos nekokybiškos ar Lietuvos klimato sąlygoms netinkamos medžiagos, kurios dėl mažesnės kainos buvo pasirinktos rangovams vaikantis didesnio pelno. Dar būtų galima pastebėti, kad daugumą rekonstrukcijos darbų atlikusi bendrovė iki minėtų viešųjų erdvių sutvarkymo projektų vykdymo daugelį metų specializavosi pastatų statybos srityje ir neturėjo reikšmingesnės aikščių, gatvių ir šaligatvių įrengimo bei rekonstravimo patirties. Tai taip pat galėjo turėti įtakos nepakankamai darbų kokybei, dėl kurios dalis rekonstruotų vietų atlaikė vos daugiau ar net mažiau kaip 5 metus.

Neatmesčiau galimybės, kad suinteresuotumo čia galėjo turėti ir vietos valdininkai bei valdantiesiems atstovaujantys politikai, siekę finansinės ir politinės naudos. Dėl jos, tikėtina, buvo palaimintas prastesnių medžiagų naudojimas ir užsakovai buvo verčiami skubėti kuo greičiau – kad ir nevisai kokybiškai – užbaigti vykdomus darbus.

Artimiausiame Kontrolės komiteto posėdyje inicijuosiu šios situacijos svarstymą. Ar bus pradėtas auditas dėl pagal Marijampolės regioninio centro kompleksinės plėtros 2008-2013 metų investicinės programos projektus panaudotų lėšų efektyvumo ir atliktų darbų kokybės, priklausys nuo iš Marijampolės savivaldybės administracijos atsakingų pareigūnų gautų paaiškinimų bei Kontrolės komiteto sprendimo,“ – sako tarybos narys Kęstutis Traškevičius.

Kad grindinį moka dėti ne kiekvienas šiuolaikinis meistras, geriausiai turbūt iliustruoja Šermukšnių gatvės atkarpėlė, kurioje, išardžius buvusį seną bruką ir paklojus naują grindinį, jis nuolat taisomas. Tačiau savivaldybės vadovai mano, kad su darbais viskas gerai, netinkamos nebent medžiagos.

Kalti architektai?

Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento direktorius Vidas Pielikis sako, jog savivaldybės vadovai atliktų darbų kokybe patenkinti, tik ne visai patenkinti kai kuriais projektuotojų architektūriniais sprendimais, kurie pradėjo kelti tam tikrų problemų nuo pat darbų pridavimo.

„Grindinio trinkelės Vilkaviškio, J. Dailidės, Bažnyčios, P. Armino ir Laisvės gatvėse nepritaikytos dideliems transporto srautams, jos daugiau tinkamos pėsčiųjų eismui. Garantiniu laikotarpiu čia jau buvo remontuojama rangovų UAB „Statybos ritmas“ ir UAB „Sumeda“ lėšomis. Garantinis laikotarpis tęsėsi penkerius metus ir dabar tiek parkų, tiek aikštės, tiek senamiesčio projektams jau pasibaigęs. Pasibaigus garantiniam laikotarpiui, visus remonto darbus tenka atlikti iš savivaldybės lėšų.

Pėsčiųjų perėja Vilkaviškio gatvėje prie kultūros centro rekonstruojama iš pagrindų, nes ankstesnė technologiškai nepasiteisino. Pradiniam projektui buvo naudotos apšiltinimo medžiagos, perėja buvo suformuota aukščiau gatvės dangos. Priežiūrai buvo sunaudojama daug elektros energijos. Žiemos laikotarpiu perėjai pakenkė druskos ir smėlio mišinio barstymas. Kaip žinote, mūsų vairuotojai dažnai nepaiso greičio reikalavimų, todėl daužė perėjos konstrukcijas. Rekonstrukcijos darbus šiuo metu atlieka viešąjį konkursą laimėjusi įmonė UAB „Statybos ritmas“. Perėja nuardoma iki pagrindo ir perdaroma taip, kad tarnautų ilgiau, o eksploatacija kainuotų pigiau.“

Būtų galima neskaičiuoti pinigų, jeigu viskas atrodytų gerai. „Už 150 milijonų litų Marijampolėje buvo galima padaryti žymiai daugiau. Bent jau kokybiškiau,“ – mano K. Traškevičius.

Kaip sako ekonomistai, jeigu daiktas ilgai laikytų, sustotų vartojimas, nesivystytų ekonomika. O dabar, žiūrėkite: įrenginėjo UAB „Statybos ritmas“, taiso vėl UAB „Statybos ritmas“, darbų tikrai nepritruks, taip sakant, amžinasis variklis už mūsų visų pinigus…