Tyrimas: kas dešimtas pirkėjas į kainas parduotuvėje nekreipia dėmesio

Nors kaina laikoma vienu svarbiausių kriterijų renkantis prekes, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai į ją kreipia dėmesį. Prekybos tinklo IKI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) lietuvių apsipirkdami prekybos centruose į pirkinių kainas dažniausiai nežiūri. Dar penktadalis gyventojų nekreipia dėmesio į reguliariai perkamų prekių kainas, o 16 proc. prekių kainų dairosi tik kartais. Tiesa, didžioji dalis (52 proc.) gyventojų kainas parduotuvėse tikrina visada.

Tyrimas parodė, kad į prekių kainas dėmesį rečiau kreipia jaunesni šalies gyventojai. Dėl kainų  galvų sau nesukantys dažniausiai prisipažino 26-35 metų amžiaus pirkėjai. Beveik penktadaliui (17 proc.) jų kaina nėra svarbiu produktų pasirinkimo kriterijumi. Iš paskos jiems seka ir 18-25 metų amžiaus pirkėjai, kurių 12 proc. į pirkinių kainas apsipirkdami dažniausiai nežiūri. Visose kitose tirtose amžiaus grupės tokiais įpročiais pasižymi po mažiau nei dešimtadalį gyventojų, o mažiausiai (5 proc.) jų yra 46-55 metų amžiaus pirkėjų segmente.

„Nors dalį apsipirkimo įpročių žmonės perima iš savo šeimos ir artimiausios aplinkos, asmeninės nuostatos ir požiūriai į kainas paprastai susiformuoja perkopus trečiąją gyvenimo dešimtį. Nepaisant to, jaunimas neretai turi savus prioritetus ir prekės pigumas nebūtinai yra vienas iš jų. Jauni žmonės dažnai yra linkę mokėti brangiau už ekologiškus ar jų vertybes atitinkančių prekės ženklų produktus, todėl pirmiausiai dėmesį kreipia į šiuos kriterijus“, – sako prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

46-55 metų amžiaus pirkėjai, anot B. Čaikauskaitės, paprastai yra patys taupiausi, todėl, nenuostabu, kad ir į prekių kainas jie žiūri dažniausiai. Šiame amžiuje paprastai patiriama daugiau išlaidų nei kitais gyvenimo etapais, todėl tampa aktualu jas labiau kontroliuoti. Vidutinio amžiaus pirkėjams neretai tenka planuoti ir 4-5 asmenų šeimos biudžetą, todėl jie dažniau ieško galimybių sutaupyti ir apsipirkti pigiau.

Įdomu, kad polinkiu visuomet pasižiūrėti į prekių kainas labiausiai pasižymi ne pačias mažiausias, o šiek tiek aukštesnes pajamas gaunantys asmenys. 67 proc. gyventojų, kurių vienam šeimos nariui per mėnesį tenka iki 200 eurų pajamų, visuomet žiūri į prekių kainas, o gaunančiųjų 201-300 eurų segmente ši dalis siekia 63 proc. Dar aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai į kainas dėmesį atkreipia rečiau.

„Gaunamos pajamos nebūtinai yra pats svarbiausias faktorius, kodėl žmonės pasižiūri į perkamų produktų kainas. Dalis gyventojų tokiu būdu nori efektyviau planuoti ir paskirstyti savo ar šeimos išlaidas. Sutaupyti kasdienių apsipirkimų metu neretai siekia net ir daugiausiai uždirbantys“, – sako B. Čaikauskaitė.

Tyrimo duomenimis, dažniausiai prekių kainomis iš visų socialinių grupių ir profesijų atstovų domisi ūkininkai (67 proc.), pensininkai (60 proc.), bedarbiai (55 proc.), namų šeimininkės (53 proc.) ir techniniai darbuotojai (53 proc.). Visuomet tai daro pusė studentų ir moksleivių bei specialistų ir tarnautojų. Trečdalis aukščiausio lygio vadovų taip pat visuomet pasižiūri perkamų prekių kainas.

Šiek tiek labiau į kainas visuomet pasižiūrėti yra linkusios moterys. 54 proc. jų tai daro visuomet, kai tokius pat įpročius turi tik pusė visų apklaustų vyrų.

Atliekant tyrimą šių metų vasario mėnesį buvo apklausta daugiau nei tūkstantis 18-75 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje.