Salmoneliozė – viena dažniausiai registruojamų per maistą plintančių infekcijų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) primena, kad ruošiantis šv. Velykų stalui, svarbu laikytis asmens ir maisto tvarkymo higienos.
Dažniausi salmoneliozės infekcijos šaltiniai – vištų kiaušiniai ir vištiena
Salmonella rūšies bakterijų sukelta infekcija dažniausiai prasideda bakterijoms patekus su maistu. Užsikrėtimo priežastis taip pat gali būti ir tiesioginis kontaktas su gyvūnais arba sergančiu žmogumi. Kiaušiniuose salmonelės gali būti randamos ne tik ant kiaušinio lukšto, bet ir jo viduje. Dažniausiai salmoneliozės susirgimai registruojami dėl kiaušinių, ar maisto produktų su kiaušiniais, kuomet jie termiškai netinkamai apdorojami. Taip pat dėl nepakankamai gerai iškeptos vištienos, ruoštos namuose ar pirktos prekybos centre. Rečiau pasitaiko dėl kryžminės maisto taršos (tai gali atsitikti, kai skystis nuo žalios mėsos patenka į vartojimui paruoštą maistą, pavyzdžiui, mišrainę). Panevėžio departamento specialistai, išanalizavę 2016 m. ligonių epidemiologinės apklausos duomenis, mato, kad pagrindiniai salmoneliozės rizikos veiksniai buvo vištų kiaušiniai ir vištiena.
Panevėžio apskrities sergamumo salmonelioze rodiklis 2014-2016 m. 1,5 karto viršijo bendrą Lietuvos rodiklį
2016 m. Panevėžio apskrityje registruoti 129 salmoneliozės atvejai (sergamumo rodiklis 5,66 atv./10 tūkst. gyv.). Praėjusiais metais didžiausias sergamumo salmonelioze rodiklis, 7,69 atv./10 tūkst. gyv., buvo užregistruotas Panevėžio mieste (71 atvejis), mažiausias, 3,56 atv./10 tūkst. gyv., – Panevėžio rajone (13 atvejų).
Ligos simptomai
Pirmieji ligos simptomai paprastai pasireiškia po 12-72 valandų po užsikrėtimo. Klinikiniai ligos požymiai priklauso nuo patekusių su maistu bakterijų tipo ir kiekio, taip pat nuo infekuoto asmens bendrosios sveikatos būklės. Užsikrėtus Salmonella Enteritidis tipo bakterijomis, paprastai liga pasireiškia tokiais požymiais: pykinimu, vėmimu, viduriavimu bei karščiavimu, trunkančiu iki trijų dienų. Karščiavimas dažniausiai trunka 1-3 dienas, o viduriavimas praeina per 3-7 dienas. Dėl karščiavimo, vėmimo ir viduriavimo ligonis netenka daug skysčių, gali išsivystyti dehidratacija.
Tinkamai tvarkyti kiaušinius ir žalią mėsą
Maistui vartoti tik šviežius, nesuskilusius ir švariai nuplautus kiaušinius, kuriuos patariama gerai išvirti ar iškepti (kiaušinio trynys neturi būti skystas ar minkštas). Visada nusiplauti rankas po kiaušinių tvarkymo. Sušaldytą mėsą atitirpinti šaldytuve, o prieš gaminimą – visada nuplauti. Žalią mėsą laikyti šaldytuve taip, kad ji nesiliestų su kitu maistu arba skystis nuo žalios mėsos nenuvarvėtų į vartojimui paruoštą maistą. Kruopščiai nuplauti po tekančiu karštu vandeniu su indų plovikliu virtuvės įrankius bei rankas po žalios mėsos dorojimo. Neragauti ir nevalgyti žalios mėsos, faršo. Nesuvalgytą maistą laikyti šaldytuve, o prieš vartojimą pakartotinai pakaitinti. Negaminti maisto kitiems sergant salmonelioze.