Premjeras ragina susitelkti ir sukurti Šimtmečio šventę Lietuvos žmonėms

Vakar į pirmą posėdį susirinkusi atnaujintos sudėties Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisija pritarė atnaujintam Šimtmečio minėjimo programos projektui, kuris artimiausiu metu bus teikiamas svarstyti ministrų kabinetui. Programa buvo pakoreguota pasitelkus ekspertus, konsultuojantis su valstybės institucijomis ir partneriais. 

„Buvome nusiteikę labai formaliai paminėti Valstybė atkūrimo šimtmetį, tačiau tikrai dar galime susitelkti ir sukurti realią ir dinamišką šventę Lietuvos žmonėms. Norėtųsi, kad kitų metų vasario 16 d. kiekvienas Lietuvos pilietis jaustųsi pakylėtas, o savo namų ūkius papuoštų trispalvėmis vėliavomis”, – komisijos posėdžio metu kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.  

Atnaujinta šimtmečio koncepcija

Programos projekte patikslintas Šimtmečio istorijos naratyvas  ir visuomenę įtraukiančios šventės koncepcija, kurioje pabrėžiama, kad 2018 m. vasario 16 d. minėsime modernios Lietuvos gimimą, atgaivinusį senosios Lietuvos valstybingumo tradiciją. Taip pat aiškiai įvardinti Šimtmečio šventės tikslai, kertiniai projektai, trys pagrindinės veiklos kryptys, (pažink, švęsk, kurk), atspindinčios esminę Šimtmečio istorinio naratyvo nuostatą, kad Šimtmetis – tai ne konkreti data, o gyvybingi praeities, dabarties ir ateities ryšiai, būtini sėkmės istorijai kurti. 

Šimtmečio tikslai ir pagrindinės veiklos kryptys

Projekte numatytos „Pažink“ veiklos orientuotos į praeitį ir dabartį: kvies pažinti šalį, jos pasiekimus ir herojus, skleidžiančius Šimtmečio istorinį naratyvą. „Švęsk“ iniciatyvos, orientuotos į dabartį – kvies visuomenę prasmingai švęsti Vasario 16-ąją. „Kurk“ projektai, orientuoti į ateitį: skatins įsitraukti ir aktyviai dalyvauti kuriant dabartį ir ateitį, įprasmins kertinę šimtmečio istorinio naratyvo nuostatą, kad svarbiausias Šimtmečio herojus – kiekvienas kuriantis Lietuvos žmogus.

Minint Valstybės atkūrimo šimtmetį numatoma sutelkti Lietuvos žmones švęsti atkurtos Lietuvos gimtadienį, skatinti didžiuotis savo valstybe ir būti svarbiais ir aktyviais savo šalies gyvenimo dalyviais, taip pat didinti Lietuvos žinomumą užsienyje. 

„Švenčiant atkurtos Lietuvos šimtmetį, sieksime, kad Vasario 16-oji taptų švente kiekvienam, visi žinotume ir džiaugtumėmės, ką per šį šimtmetį pasiekėme ir toliau kuriame, jog į visą šį procesą įsitrauktų visi Lietuvos žmonės “, – kalbėdama apie pagrindines Programos veiklas pabrėžė Neringa Vaisbrodė, Valstybės atkūrimo šimtmečio programos koordinatorė. 

Kertiniai projektai 

Nuspręsta didžiausią dėmesį skirti visuomenę suburiančioms masinėms iniciatyvoms, stiprinančioms pasididžiavimą Lietuva  (Vasario 16-ajai skirti renginiai, Liepos 6-osios iniciatyva „Tautiška giesmė“ aplink pasaulį“, Dainų šventė) ir tęstinėms visuotinėms kampanijoms. Planuojama, kad oficialus Šimtmečio šventės startas įvyks liepos 6 d. pakvietus Lietuvos žmonės giedoti Tautišką giesmę ant šimto šalies piliakalnių.  

Tikimasi, kad  įgyvendinus atnaujintą programą padidės  Vasario 16-osios, kaip reikšmingos Lietuvos žmonėms datos, svarba, bus užtikrintas Lietuvos žmonių įsitraukimas į jos šventimą, visuomenė bus tinkamai supažindinta su šimtmečiu ir jo pasiekimais, padidės Lietuvos žmonių dalyvavimas socialinėse ir pilietinėse veiklose, taip pat Lietuvos žinomumas užsienyje. 

Kas buvo iki šiol

Dar 2015 metų vasarą patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje neproporcingai didelis infrastruktūrinių projektų skaičius, pasigendama šimtmečio šventę vienijančios idėjos ir, svarbiausia, plačiąją visuomenę įtraukiančių iniciatyvų. Daugiau nei pusė ankstesnės Vyriausybės programoje  patvirtintų priemonių apskritai nepradėtos įgyvendinti, joms iki šiol nėra suplanuotas finansavimas. 

Į programą be aiškių kriterijų įtrauktos priemonės ir infrastruktūriniai projektai labai iškreipia valstybės atkūrimo šimtmečio šventės biudžetą ir klaidina visuomenę, o sprendimas neturėti vieno koordinuojančio centro su tiksliniu finansavimu bei aiškia koncepcija lėmė valstybei ypatingai svarbios šventės programos neveiksmingumą. 

Komisijos posėdyje taip pat nuspręsta atsisakyti šūkio „Įkvėpti ateities“, kadangi nebuvo vieningo valstybės institucijų sutarimo šiuo klausimu. Šūkis nebuvo tinkamai pristatytas šalies žmonėms ir tarptautinei bendruomenei, pagrindinės iniciatyvos ir projektai turi atskirus šūkius.

Šimtmečio finansavimas 

Valstybės atkūrimo šimtmečiui niekada nebuvo numatytas tikslinis finansavimas. Valstybės institucijos ir savivaldybės be oficialioje programoje numatytų priemonių Šimtmečiui savo nuožiūra priskyrė ir įprastai vykdomas veiklas. Todėl viešojoje erdvėje gali susidaryti klaidingas įspūdis apie Šimtmečio veiklų finansavimą ir planavimą, kurio iš tikrųjų nebuvo.

Vykdant atnaujintos programos veiklas, 2017 m. biudžete bus naudojamos valstybės institucijų šiems metams numatytos lėšos perskirstant programas. Taip pat bus pradėtas kryptingai planuoti 2018 m. biudžetas. Numatyta tikslų Programos biudžetą pateikti Komisijai gegužės/birželio mėnesiais.