Jūrų muziejus priglaudė du sužalotus ruoniukus
Kiekvieno pavasario Lietuvos jūrų muziejus laukia su nerimu, nes nežino, kiek ruoniukų-pamestinukų „dovanos“ Baltija. Šiemet muziejaus augintinių kolekcija pasipildė jau dviem gyvūnėliais. Tai – Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai, bangų ir vėjų atplėšti nuo ką tik gretimose pakrantėse apsivaikavusių patelių ir priplakti prie ne itin svetingos mūsų pakrantės.
Pirmąjį rastinuką balandžio 1-ąją muziejaus biologams atnešė iš Smiltynės pakrante vaikščioję žmones. Apriliu tos dienos garbei pavadintas gyvūnas svėre apie 13 kg, ant jo kūnelio žiojėjo įkandimų žymės. Pasak specialistų, gerai bent tai, kad žaizdos dar nebuvo spėjusios supūliuoti, todėl skyrus antibiotikus, gretai pradėjo gyti. Ruoniukas jau priaugo net tris kilogramus, yra stiprus ir guvus, nardo savo vonioje ir bando išmokti maitintis ne trintu maistu, o žuvytėmis.
Po savaitės nuo Monciškių buvo atvežtas labai mažas skurdukas, gyvūnėlis nesvėrė nė 10 kg, tai – mažiausias į muziejų patekęs ruoniukas. Vos išvydęs pasaulį ruoniukas sveria bent 3 kg daugiau. Šis ruoniukas gavo Mažylio vardą, per pirmąją savaitę priaugo net kilogramą. Pasak specialistų, jo gyvybei pavojus jau taip pat praėjo, nors Mažylis dar pats ėsti negeba, maitinamas per zondą.
Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremo salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Ruonės paprastai vaikuojasi ant ledo lyčių, tačiau pastarosios žiemos buvo šiltos ir Baltija neužšalo, todėl ruonėms teko vaikus vesti pakrantėse. O krantas jūrų žinduoliams pavojingas – čia ir laukiniai gyvūnai, ir žmonės su šunimis. Todėl išgąsdinti ruoniukai atsiduria vandeny, o jūros srovės ir vėjai juos atneša iki mūsų.
Arūnas Grušas gali papasakoti apie šešiasdešimt išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 27 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai skiria apie 7000 eurų. Šiemet pasiektas dar vienas labai svarbus susitarimas: Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ žada skirti 1,158 mln. Eur Baltijos jūros gyvūnų ir paukščių reabilitacijos centrui. Tikimasi, kad jau 2021 metais ruoniukai bus gydomi ne improvizuotoje laboratorijoje, įrengtoje viename iš administracijos pastato kabinetų, o šiuolaikiškame centre.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, sujungus skirtingų organizacijų patirtį ir poreikius, galima sukurti profesionalų centrą, gebantį teikti ne tik reabilitacijos, bet ir mokslo tiriamąsias paslaugas bei prisidėti prie studentų praktikos įgūdžių formavimo. Šis centras turėtų atsirasti vietoj šalia muziejaus, kopose, jau kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
