Plungėje lankėsi Žemės ūkio ministras
Balandžio 14 dieną Plungės KC salėje su rajono ūkininkais, žemės ūkio specialistais, Savivaldybės vadovais susitiko Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas bei Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.
Žemės ūkio ministras B. Markauskas pajuokavo, kad prieš Velykas išsiruošė po Lietuvą – atsiimti velnių ir galvą pelenais apsibarstyti. Plungėje vyko jau trečiasis rajonuose ministro numatytas susitikimas.
„Gali našiai dirbti, kai esi ramia širdimi, tačiau šiais laikais ne visada taip būna. Susirinkome pakalbėti, kas mūsų laukia, kokie pasikeitimai, perspektyvos. Tie, kurie siuntė ministrui klausimus, iš specialistų gaus atsakymus po Velykų“, – įžanginį žodį tarė A. Stančikas.
Ūkininkams buvo svarbu, kaip bus su jų mokamais mokesčiais, mat pastaruoju metu visuomenėje formuojama nuomonė neva ūkininkai labai gerai gyvena, gauna daug visokių lengvatų. Be to, kaime ryškėja vis didesnė takoskyra tarp smulkių ir stambių ūkininkų, tačiau stambūs ūkininkai mokesčių sumoka tiek, kiek ir smulkūs.
A. Stančikas piktinosi, kad taip kalbantieji mato tik ūkininkų gaunamas pajamas, tačiau visai nekalba apie jų patiriamas išlaidas. Pasak A. Stančiko, žemės ūkio sektorius yra dotuojamas visame pasaulyje.
„Jei žemės ūkyje pinigais snigtų, žmonės iš miesto persikeltų į kaimus. Tačiau niekas į kaimus nepuola, o tai reiškia, kad paramos žemės ūkiui reikėtų apčiuopiamesnės“, – kalbėjo A. Stančikas.
Žemės ūkio ministras pažymėjo, jog ruošia visuomenei straipsnių, kurie netrukus turėtų pasirodyti per masines informavimo priemones, kad išaiškintų, kiek kas moka.
B. Markauskas, važinėdamas po Lietuvą, sakė pastebėjęs, kad dirbamos žemės plotų būklė akivaizdžiai prastėja dėl prastos melioracijos sistemų būklės. Melioracijai kasmet skiriama vis mažiau dėmesio ir lėšų. Plungės savivaldybė šiemet gavo 3 procentais lėšų mažiau, nei ankstesniais metais.
Žemės ūkio ministras patarė nedėti vilčių, kad situacija keisis, mat po susitikimo su Premjeru linkstama prie sprendimo melioracijos griovius ir rinktuvus perduoti… ūkininkams! Tokia „dovana“ ūkininkai nesidžiaugia, todėl, pasak B. Markevičiaus, belieka steigti melioracijos fondą, kuriam įmokas turės mokėti visi žemių savininkai: ir ūkininkai, ir sodininkai, ir kelininkai, ir geležinkelininkai, ir netgi kariūnai, jei nenorės savo pratybų rengti pelkėje ! Preliminariais paskaičiavimais, įmoka į melioracijos fondą gali siekti apie 21 eurą už hektarą.
Kita B. Markausko atvežta žinia ta, kad bus mažinamas Žemės ūkio ministerijai pavaldžių tarnautojų skaičius. Žemės ūkio ministras sakė siūlysiantis kai kurias tarnybas (veislininkystės, gyvulių produktyvumo kontrolės) privatizuoti, kai kurias – sujungti.
„Siūlau pagalvoti ir apie Žemės ūkio skyriaus darbuotojų skaičiaus optimizavimą Savivaldybėse. Ūkiai rajonuose stambėja, į skyrių beužeina tik vienas kitas ūkininkas… Suprantu, kad valdininkui, kuris 20-30 metų prasėdėjo prie stalo, bus sunku susirasti kitą tokį darbą, tačiau reikia įvertinti, ar šio valdininko darbas visuomenei reikalingas?“ – neslėpė nuostatos B. Markevičius.
Žemės ūkio ministras įspėjo, jog Lietuvoje jau kaista padėtis dėl grūdų supirkimo kainų: jos krinta ir dar labiau kris, mat gana pigiai užaugintus grūdus parduoda ukrainiečiai ir rusai.
„Bus ašarų! Net 80 procentų dirbamos Lietuvos žemės naudojama javams auginti. Tik apie 2 milijonus tonų grūdų patys suvartojam, o 4 milijonus tonų eksportuojam. Didelis apsileidimas išvežti iš šalies neperdirbtą žaliavą! Siūlome pagalvoti apie investicijas į gyvulininkystę, nes kai ūkininkai bus priversti kūrenti grūdus, bus tragedija“, – kalbėjo Seimo nariai.
Žemės ūkio ministras ūkininkams akcentavo ir kooperacijos naudą – esą pasaulis kol kas nieko geriau, derantis dėl palankesnių supirkimo kainų, nesugalvojo.
B. Markauskas taip pat informavo neturintis gerų žinių dėl anksčiau taip skatinto ekologinio ūkininkavimo. Išnaudojus tam skirtas lėšas, šiuo metu stabdomas naujų paraiškų dėl ekologinio ūkininkavimo tiekimas. Taip pat išnaudotas lėšų limitas, skirtas ir už nenašias žemes.
„Pasakykite, ministre, koks ūkis Lietuvoje gali gyvuoti? Ar bėra prasmės ūkininkauti vidutiniokams? – tiesiai šviesiai užklausė B. Markausko vienas iš salėje buvusių ūkininkų. – Jei sunyks smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kaimai ištuštės, nebebus reikalingos nei mokyklos, nei darželiai, nei kultūros centrai!“
„Geriau sakyti teisybę, kad galėtumėte pasirinkti: kaštai neabejotinai augs, žemės ir žemės nuomos kaina kis. Tačiau žemės ūkis reikalingas, nes be maisto niekas negyvena“, – sakė B. Markauskas.
Keletą klausimų Žemės ūkio ministrui turėjo ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Savivaldybei didelį rūpestį kelia 13 užtvankų būklė, šešetas jau kelia realią grėsmę tiek Plungei, tiek Alsėdžiams, Kuliams bei kitiems miesteliams. Užtvankoms tvarkyti Savivaldybė neturi pinigų, kasmet apie hidrotechninius įrenginius gali tik nušienauti ar juos padažyti. Panašiai – ir dėl melioracijos sistemų atnaujinimo. Gavę lėšų ūkininkai išvalė melioracijos griovius, darbo rezultatai buvo geri, tačiau kas laukia, kai magistralės vėl užžels? Rajone steigiasi melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, Savivaldybė remia jų projektus, tačiau prie visų projektų ženkliai prisidėti taip pat neturi galimybių.
Meras A. Klišonis B. Markausko prašė parvežti žinią į Vyriausybę, kad Susisiekimo ministras savo parašu kuo skubiau patvirtintų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, mat nežinodami Plungės savivaldybei skirtos sumos šį pavasarį kelių priežiūros darbų organizuoti negali pradėti nei miesto, nei kaimų seniūnai.
