Viešėjo Ignalinos bičiuliai iš Biureno
Balandžio 18-21 dienomis Ignalinoje viešėjo Vokietijos Biureno miesto maltiečių grupė, vadovaujama Franko Jansenso. Jie aplankė Dūkšto senelių namus, Didžiasalio vaikų globos ir socialinės pramos centrą ir perdavė atvežtą paramą. Senelių namams – vaikštynių, higienos priemonių, patalynės, vaikų namams – sėdmaišių, kurių vaikai buvo prašę, kitų reikalingų daiktų. Balandžio 19 d. svečius savivaldybėje priėmė meras Henrikas Šiaudinis ir mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis.
Meras Franką Jansensą pasveikino 70-ties metų jubiliejaus proga, įteikė jam dovaną ir dėkojo už meilę ir paramą Ignalinai. Biureno maltiečių vadovas džiaugėsi gražia draugyste su Ignalina ir sakė, kad savo pareigas greitu laiku perduos jaunesniam kolegai Sebastianui Feldmanui, kuris puikiai išmano šį darbą, gerai pažįsta Ignaliną ir yra nuolatinis jo palydovas kelionėse. Jam palinkėta sėkmės. Frankas Jansensas sakė planuojąs atvykti į Ignaliną spalio mėnesį kartu su Biureno meru B. Švuchovu ir atsisveikinti su ignaliniečiais. Šis atsisveikinimas, kaip minėjo, tikrai nereikš, kad jis nesirūpins Ignalina ar čia daugiau neatvažiuos. Meilė šiam kraštui ir čia sutiktiems žmonėms visada išliks jo širdyje.
Kartu su maltiečiais atvyko Kolpingo šeimos vadovas Horstas Nole. Pirmą kartą Ignalinoje lankęsis svečias susitiko su Ignalinos kolpingietėmis ir šios organizacijos skyriaus vadove Agota Ramute Rimšeliene. Buvo pasidalinta veiklos patirtimi, aptartas galimas tolimesnis bendradarbiavimas. A.R. Rimšelienė po pokalbio labai džiaugėsi ne tik šiltu bendravimu, bet ir svečio dovanomis, finansine parama. H. Nole sakė, jog jam buvo labai įdomu sužinoti apie Ignalinos kolpingiečių vykdomus projektus. „Maltos pagalbos tarnyba ir Kolpingo šeima – daugiausia metų veikiančios organizacijos Lietuvoje ir Ignalinoje. Šioje srityje jūs tikrai daug padarę.“,– kalbėjo svečias.
Susitikimo metu daug dėmesio skirta pabėgėlių problemoms aptarti, nes Vokietijoje tai ypač aktuali tema. Šiuo metu Biureno miestelyje gyvena 500 pabėgėlių. Juos bandoma integruoti į visuomenę, siūlomas darbas, bet dirbti jie, kaip pasakojo F. Jansensas, visiškai nenori. Dirba tik trys. Kartu su maltiečiais atvykusi Svetlana Rakavičiūtė-Asholt Biurene pabėgėlius moko vokiečių kalbos, todėl labai gerai žino jų nusiteikimą ir tikrai netiki, kad geri vokiečių norai ir didelės pastangos duos laukiamų rezultatų.
Svetlana sakė džiaugiasi, kad Lietuva dar neturi tokių problemų dėl pabėgėlių. Lydėdama maltiečius ji visada mielai atvažiuoja į Ignaliną, čia susitinka draugus, domisi pasikeitimais.
