Geriausias ir brangiausias daiktas kūdikiui – motinos rankos

Kiekviena kūdikio besilaukianti šeima arba šio džiaugsmo jau sulaukusi svajoja, kad jų vaikelis augtų stiprus ir sveikas. Ir labai dažnai norėdami vaikui duoti visko ir labai daug, tiesiog duodame jam visko per daug ir per anksti: apkrauname vaiką jį varginančiais žaislais, įsigyjame įvairių brangių priemonių, kurios labai dažnai nepadeda vaikučiui augti, bet netgi jam pakenkia. Labai dažnai savo vaikučius lyginame su sesių, kaimynų vaikais – ką jie tam tikrais mėnesiais sugeba padaryti ir ko ne, kartais vyksta tiesiog lenktyniavimas kieno vaikas greičiau apsivers, kieno greičiau atsisės ar pradės vaikščioti. Per ankstyvas sodinimas, vaiko statymas tikrai neatneša vaikučiui naudos, o tik žaloja jo besiformuojantį kūnelį.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmieji vaiko metai nuo gimimo yra ypatingai svarbūs tolimesniam vaikučio vystymuisi ir jo sveikatai, balandžio 27 d. Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pakvietė būsimus ir esamus tėvelius į trečiąją Šeimos mokyklėlės paskaitą – „Fizinė vaiko raida nuo gimimo iki dvejų metukų amžiaus – kaip galime padėti vaikučiui augti ir vystytis?“, kurią vedė kineziterapeutė, Taisyklingo judesio mokyklos įkūrėja Gintarė Pranaitienė. Paskaitoje buvo pristatoma vaiko fizinė raida nuo gimimo iki 2 metų. Buvo kalbama apie įvairių priemonių naudojimą augant vaikui (vaikštynės, vibro kėdutės,  šokliukai, auto kėdutės). Tėveliai sužinojo, kurie daiktai gali padėti vaikučiui augti, o kurių geriau nesirinkti, nuo kada tam tikras priemones mes galime duoti vaikučiui, kad nepakenktume jo vystymuisi. Tėveliai, taip pat, gavo patarimų, kaip mankštinti savo vaikelį, kaip įvertinti jo laikyseną, raidos ypatumus.

Nelyginkime vaikų tarpusavyje

Atsivertę bet kokį kūdikio raidos vadovėlį, mes rasime, ką kūdikis turėtų daryti tam tikrais gyvenimo mėnesiais. Labai dažnai, jeigu tėveliai nesulaukia iš vaikelio tam tikro judesio, kuris turi būti būdingas tam tikru mėnesiu, ima panikuoti, kad jo vaikelis vystosi ne taip, kaip turėtų. Iš tiesų, kiekvienas kūdikis yra labai individualus ir niekuomet nereikėtų vaikučių lyginti tarpusavyje – svarbiausia, kad kiekvienas kūdikis palaipsniui praeitų visus reikalingus raidos etapus. Ir visai nesvarbu, kad pavyzdžiui vienas vaikas šliaužė tik dvi dienas ir iš karto pradėjo ropoti, o kitas šliaužė galbūt kelis mėnesius ir tik tada pradėjo ropoti, tai yra normalu ir labai individualu kiekvienam sveikam išnešiotam vaikeliui.

Ką svarbu žinoti pirmaisiais kūdikio gimimo mėnesiais?

Iki 3 mėnesių vaikelis jaučiasi praktiškai negimęs. Būtent iki 3 mėnesių vaikeliui labai reikia jausti šalia savo motiną, todėl teorija „kad nuo gimimo vaiką reikia pratinti miegoti atskirame kambaryje“ lektorė nepatarė vadovautis. Buvimas atskirai nuo mamos, nepažįstamoje aplinkoje vaikučiui kelia didelį stresą. Dabartinis gyvenimas ir taip šaldo santykius, tad nereikėtų bijoti su vaiku pabūti, jį panešioti ant rankų, jis tikrai nepriras būti su mama iki pat vėlyvo amžiaus.

Pirmaisiais mėnesiais svarbu, kad guldant, nešiojant, mankštinant vaikelį jis būtų vienodai aktyvinamas iš visų pusių, kad vienodai vystytųsi raumenynas, nesiformuotų kreivakaklystė. Vaikutis visada paguldytas, paimtas ant rankų suksis į mamos pusę, todėl pavyzdžiui guldant į lovytę, vieną kartą jį reikėtų guldyti į vieną lovytės galą, kitą kartą – į kitą.

Kad padėtume vaikučiui taisyklingai vystytis, labai svarbu dėmesį skirti nuo pat pirmųjų dienų, atliekant kasdieninius veiksmus, kai kūdikį rengiam, keičiam sauskelnes, nešiojam ir t.t. Vaikučio mankštinimas neturi būti specifinis, elementarūs judesiai, trunkantys 10-15 min. kūdikiui jau yra tikras išbandymas. Labai svarbu nuo pirmųjų mėnesių vaiką guldyti ant pilvuko, kad formuotųsi pirmasis kaklo linkis, kuris svarbus tolimesniam stuburo vystymuisi. Guldyti vaiką ant pilvuko galima ne tik lovoje, tam puikiai tinka ir pasiguldymas sau ant krūtinės, kelių, ant rankų, svarbu surasti vaikui tinkamą ir patinkančią padėtį. Guldyti ant pilvuko nereikėtų bijoti nuo pat gimimo, kadangi kūdikis  jau gimsta turėdamas refleksus, kurie saugo, kad neuždustų. Paguldytas ant pilvuko naujagimis automatiškai sulenkia rankytes ir pasuka galvytę taip, kad galėtų kvėpuoti. 

Reikėtų neužmiršti profilaktiškai atlikti varlytės judesius, kad tinkamai formuotųsi vaiko klubai, kad išvengtume klubų displazijos. Pirmaisiais mėnesiais nereikėtų bandyti vaiko per prievartą ištiesinti. Ką tik gimęs vaikas būna „boksininko“ padėtyje, kuri išlieka iki keturių mėnesių. Iki keturių mėnesių amžiaus nereikėtų vaiko laikyti vertikalioje padėtyje, kai pvz. paimam vaiką ant rankų nusiraminti ir pastatom jį į vertikalią padėtį. Vaiko vertikalizavimas turi būti laipsniškas, nes ankstyva vertikalizacija vaikutį tiesiog apsvaigina, kadangi ši padėtis nėra tinkama pirmaisiais mėnesiais. Dar svarbu žinoti, kad kai vaiką norime nuraminti, sūpuoti reikėtų švelniai, visu savo kūnu, o ne kratymo judesiu, kuris skatina sukrėsto kūdikio sindromą. Sukrėsto kūdikio sindromas pasireiškia todėl, kad kūdikio kaklo raumenys silpni, o kaukolė iki galo neišsivysčiusi.

Venkite ryškių, margų detalių

Gimus vaikeliui, kuriant jam kambarį, ruošiant vietą miegui, labai svarbu neperkrauti vaiko kambario margumynais, bereikalingais žaislais, su kuriais vaikas pirmaisiais mėnesiais tikrai nežaidžia. Pirmaisiais mėnesiais turėtų dominuoti juoda ir balta spalvos, vėliau galima rinktis ryškesnes spalvas, bet svarbiausia, kad jos būtų ne margos. Tas pats galioja ir kūdikio patalynei, ji turėtų būti kuo vientisesnių, labiau pastelinių spalvų, kad kūdikis nepervargtų ir būtų ramesnis.

Kada vaiką galima sodinti, mokyti šliaužti, ropoti, kada statyti?

Vaiko raumenyną ruošti sėdėjimui galima nuo 3-4 mėnesių, bet jokiu būdu nesodinti. Per ankstyvas sodinimas „užpumpuoja“ tiesųjį pilvo raumenį ir vaikutis paskui nemoka atlikti šoninių judesių, kurie vėliau svarbūs taisyklingam sėdėjimui ir kitiems kasdieniniams judesiams, kuriuose reikia liemens pasisukimo. Mokyti vaikutį reikėtų per šoninius judesius, o ne skatinti sėstis tiesiai, kaip mes dažnai matome ir esame įpratę daryti. Kad vaikas jau pasiruošęs sėdėti, rodo tada, kai vaikas pasigauna kojos nykštį ir kiša į burną – vadinasi nugaros raumenys jau pasiruošę sėdėjimui. Tai atsitinka maždaug apie 5-6 kūdikio gyvenimo mėnesį. Dar svarbu žinoti, kad sodinant vaiką, galvytė neturi atsilikti nuo kūno, tai yra loštis atgal. Nereikėtų pasodinus vaikelį, jo apkamšyti pagalvėmis, vaikas turi mokytis pats pažinti aplinką, suvokti, kad jeigu griūva, turi pasirenti rankytėmis į priekį arba į šoną.

Šliaužti vaikas pradeda maždaug apie 8-9 gyvenimo mėnesį. Šliaužti vaikas turi ta pačia ranka, ta pačia koja. Šią taisyklę reikėtų atsiminti, ir taip mokyti vaikelį, kitu atveju šliaužti vaikas tiesiog nemokės.

Ropoti vaikai pradeda 10 mėn. pabaigoje – 11 mėn. Ropoja vaikai, priešingai negu šliaužia, priešinga ranka, priešinga koja. Taip reikėtų mokyti vaiką, parodyti jam patį judesį, kad jis suvoktų, kaip tą reikia daryti.

Kad vaikas stovėtų, jis turi gebėti gerai sėdėti, išlaikyti vertikalią padėtį, kitu atveju vaiko per prievartą vertikalizuoti negalima. Kai vaikutis pradeda žengti pirmuosius žingsnelius, labai dažnai tėveliai daro klaidą vaiką paimdami už rankyčių ir vesdami į priekį. Natūraliai, kai vaikutis pradeda vaikščioti, jis eina pasilaikydamas šonu, pristatomu žingsneliu. Taip pirmiausiai ir reikėtų mokyti vaikelį eiti.

Pirmieji batukai turi būti ortopediniai?

Perkant vaikui pirmuosius batukus labai svarbu žinoti, kad jie tikrai neturi būti ortopediniai, ir labai svarbu, kad būtų be vadinamųjų „supinatorių“, kurie vėliau iškreipia vaiko vystymąsi. Renkantis batukus, svarbu atkreipti dėmesį į pirmąją bato dalį (priekį) – ji turi būti lanksti, kad vaikutis galėtų pasistiebti. Kulnas turi būti fiksuotas, o ne laisvas, nes vaikučio raumenys ir raiščiai dar nėra pakankamai stiprūs. Iki 4 metukų amžiaus dauguma vaikų būna plokščiapadžiai, tad nereikėtų iš anksto nerimauti dėl plokščiapadystės.

Vaikštynės, vibro kėdutės, stumdukai  ir kiti daiktai – reikalingi ar galima be jų?

Šiuolaikinė šeima augindama vaikutį, labai dažnai neišsiverčia be įvairių brangių priemonių ir daiktų. Kodėl šie daiktai atsiranda mūsų buityje, priežasčių yra ne viena. Tai ir mados reikalas ir aišku pagalba mamai, tačiau tikrai ne vaikui. Reikėtų žinoti, kad ne visos priemonės yra žalingos, jeigu laiku ir tinkamai naudojamos.

Populiari vaikštynė gali būti viena iš mankštos priemonių, jeigu naudojama laiku. Kol vaikas nesėdi, neišlaiko vertikalios padėtį, į vaikštynę jo statyti negalima. Ji tikrai negali būti naudojama anksčiau negu 7-8 mėnesį ir ne ilgiau negu 10-15 min. per dieną. Kitu atveju ši priemonė tampa žalinga vaikučio vystymuisi.

Brangiosios vibro kėdutės irgi neturi būti naudojamos ilgiau negu 10 min. per dieną. Tad pagalvokite, ar verta pirkti tokį brangų daiktą, kai šią kėdutę kuo puikiausiai gali atstoti mamos rankos.

Šokliukas nėra labai blogai, bet neturi būti naudojamas anksčiau negu 8 mėnesio antroj pusėj ne ilgiau 10 -15 min. per dieną.

Edukacinis staliukas – geresnis variantas negu vaikštynė, kadangi skatina vaiko rotacinius judesius, kas nelavinama vaikštynėje, kadangi ten sukamasi visu kūnu. Statymo į šį staliuką laikas ir taisyklės galioja tos pačios kaip ir vaikštynei.

Nelabai rekomenduojamos vaikams užsėdamos mašinėlės, kadangi skatina X formos kojų deformaciją. Vietoj jų geriau rinktis geriau rinktis stumdukus.  Tačiau jeigu vaikas atsistoja, bet dar neina šonu, jo statyti prie stumduko negalima.

Balansinis dviratukas rekomenduojamas nuo 3 metų amžiaus, paspirtukai – 4-5 metų amžiaus.

Batutai mažiems vaikams nerekomenduojami. Tinkamas amžius – nuo 13 metų.

Kalbant apie įvairius daiktus, dar reikėtų atkreipti dėmesį į nešyklių naudojimo laiką. Jos galimos tik nuo 4 mėnesio, kadangi iki 4 mėnesių vaikučio negalima vertikalizuoti. Tokiu atveju, geriau rinktis skraistę.

Kad ir kiek įvairių brangių daiktų ir priemonių beturėtumėte, reikėtų atminti, kad geriausias, naudingiausias ir brangiausias daiktas kūdikiui – motinos rankos, kurių niekada neatstos net brangiausiai įsigytas daiktas.