LSA suvažiavime pabrėžtas savivaldybių siekis stiprinti jų savarankiškumą

Balandžio 26 dieną, trečiadienį, Vilniuje vyko XXIII Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimas, kuriame pabrėžtas savivaldybių siekis stiprinti jų savarankiškumą ir įgauti daugiau įrankių pritraukiant investicijas.

Suvažiavime LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigė, jog metų pradžioje susitikus su ministrų kabineto nariais buvo akcentuota pagrindinė savivaldybių žinia – norint, kad Lietuva neišsivaikščiotų, būtina stiprinti savivaldybių savarankiškumą, suteikti daugiau galių joms pačioms imtis aktyvesnių veiksmų skatinant regiono ekonominį augimą ir vietos bendruomenių verslumą, pritraukiant investicijas ir kuriant naujas darbo vietas.

R. Malinauskas išskyrė būtinybę grąžinti savivaldybėms krizės metais atimtą jų biudžetų pajamų augimo galimybę: jei finansinis prieaugis liktų savivaldybėms, jos būtų daug labiau motyvuotos skatinti ūkio plėtrą savo teritorijose ir siekti kuo daugiau užsidirbti pačios.

Jis taip pat akcentavo, kad savivaldybėms reikalingi didesni įgaliojimai savarankiškai ir greitai priimti sprendimus, kurie būtini privatiems investuotojams. Pasak LSA prezidento, tokius sprendimus savivaldybės galėtų daryti turėdamos teisę disponuoti valstybės žeme.

LSA prezidentas taip pat pabrėžė pastaruoju metu opią pasitikėjimo savivalda problemą, nors savivaldybės ne kartą įrodė, jog geba susitvarkyti su joms patikėtomis užduotimis. Pavyzdžiui, joms perėmus socialinių pašalpų mokėjimą, sistema tapo daug efektyvesnė – per kelerius metus pavyko išgryninti tikruosius pašalpų gavėjus, suaktyvinti bendruomenių veiklą, išplėsti visuomenei naudingų darbų vykdymą.

„Vienas esminių būdų stiprinti savivaldos ir centrinės valdžios abipusį pasitikėjimą yra įgyvendinti pilotinius projektus, pabandyti, kaip viena ar kita naujovė veiks, pasimokyti iš galimų klaidų, įtvirtinti veiksmingas priemones. Tokį kelią mes siūlome dažnai, tačiau ne visuomet būname išgirsti“, – teigė R. Malinauskas. Kaip be tinkamo pasiruošimo įgyvendintų naujovių ar reformų pavyzdžius jis pateikė prie savo tikslų nepriartėjančią dvinarę komunalinių atliekų rūšiavimo sistemą bei vaikų globos namų pertvarką.

LSA prezidentas kalbėjo ir apie pastaruoju metu nerimą keliančią tendenciją silpninti vietos savivaldos institucijų savarankiškumą, pavyzdžiui, siekiant uždrausti vidaus sandorius. Pasak jo, be reikalo formuojama nuostata, kad vidaus sandoriai yra neigiamas dalykas, iškreipiantis sąžiningą konkurenciją.

„Negalime pamiršti, kad savivaldybės, vykdydamos savarankiškąsias funkcijas, turi siekti ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrinti bendruomenių socialinius, sveikatos, aplinkos apsaugos poreikius bei viešąjį interesą. Šios paslaugos turi būti geros kokybės ir prieinamos netgi ten, kur jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar net nuostolingas. Todėl savivaldybių viešųjų paslaugų teikimas negali būti vertinamas vien per ūkinės veiklos efektyvumo kriterijų”, – pabrėžė R. Malinauskas. Pasak jo, savivaldybės taip pat neigiamai vertina ketinimus iš savivaldos atimti „veto“ teisę poveikio aplinkai vertinimo procese.

LSA prezidentas paragino kuo dažniau rinktis diskusijų kelią ir naikinti dirbtines barikadas tarp savivaldos ir valstybės.

Suvažiavime savivaldybių atstovai priėmė rezoliuciją dėl investicinės aplinkos savivaldybėse gerinimo tobulinant valstybinės žemės valdymą.

Rezoliucijoje teigiama, kad šalies savivaldybės, siekdamos kuo efektyviau prisidėti prie šalies regionų ekonominio stiprinimo, neturi pakankamai įrankių pritraukti investicijų į savo teritorijas. Šiuo metu valstybinės žemės išnuomojimas arba pardavimas aukciono būdu potencialiam investuotojui apsunkinamas perteklinių biurokratinių formalumų ir ilgai užtrunka.

„Vienas esminių šios problemos sprendimų – suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme. Jau daugelį metų siekdamos šios teisės savivaldybės turi vienintelį tikslą – gerinti investicinę aplinką ir taip kurti geresnes sąlygas Lietuvos gyventojams. (…) Suvažiavimo delegatai supranta, jog teisės pilnai disponuoti valstybės žeme klausimas gali būti išspręstas tik pabaigus žemės grąžinimą savininkams. Kol šie procesai nebaigti, savivaldybės siūlo supaprastinti patikėjimo teisės valdyti valstybinę žemę perdavimą savivaldybėms“, – sakoma rezoliucijoje.

Ją priėmę suvažiavimo delegatai kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę prašydami kuo skubiau priimti atitinkamus teisės aktus, kurie padėtų greičiau pabaigti žemės grąžinimą savininkams bei spręsti klausimą dėl valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms valdyti patikėjimo teise supaprastinimo.

Suvažiavimo dalyviai išklausė ir LSA viceprezidentų – Alytaus rajono mero Algirdo Vrubliausko, Pagėgių mero Virginijaus Komskio, Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio – bei Elektrėnų merą Kęstutį Vaitukaitį pavaduojančio Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio pranešimus apie asociacijos veiklą energetikos, socialinių reikalų, žemės ūkio, kultūros ir švietimo srityse.

Suvažiavime paskelbtas LSA revizijos komisijos pranešimas, patvirtintos LSA 2016 metų finansinės, balanso ir veiklos rezultatų ataskaitos bei 2017 metų finansinė sąmata.

LSA narių atstovų suvažiavime dalyvavo 142 delegatai, atstovaujantys 59 Lietuvos savivaldybėms, taip pat – Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys bei komiteto nariai, Ministro Pirmininko patarėjas Elvinas Jankevičius, ūkio viceministrė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, vidaus reikalų viceministrai Giedrius Surplys ir Darius Urbonas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Vyriausybės atstovai apskrityse, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir kitų įstaigų atstovai.

LSA vienija visas 60 Lietuvos savivaldybių ir atstovauja bendriesiems jų interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose.