Seimo komisijos susipažino su tyrimu: svarbiausios emigracijos priežastys – nepasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje, bendrumo jausmo ir ryšio su kitais žmonėmis nebuvimas

Gegužės 3 d. Seimo Migracijos ir Priklausomybių prevencijos komisijų bendrame posėdyje, buvo pristatyti Žmogaus studijų centro atlikto „Lietuvos emocinės būsenos tyrimo“ rezultatai, kurie atskleidė, kad svarbiausios emigracijos priežastys – ne ekonominės, o socialinės ir psichologinės.

Pranešimą skaitęs Žmogaus studijų centro prezidentas doc. dr. Gintaras Chomentauskas pabrėžė: „Emigracijos masto sieti su šalyje mokamais atlyginimais nederėtų – didėjantis piniginis atlygis nebedaro įtakos Lietuvos gyventojų laimei“. Pagal tyrimo duomenis ryšys tarp ketinimo emigruoti ir pajamų lygio vienam namų ūkio nariui yra tik tada, kai pajamos per mėnesį yra mažesnes nei 250 eurų. Augant pajamoms, noras emigruoti mažėja.

Pranešėjo teigimu, žmonėms svarbiausia – socialinis saugumas. Akcentuota, kad visuomenės nario emocinės gerovės klausimas nėra individo, o visos visuomenės klausimas. Pasak pranešėjo, „svarbiausi trys veiksniai, kurie gali padėti suprasti, nuo ko priklauso mūsų laimė ir didžiosios problemos – emocinė savijauta, tapatybė, negatyvizmas“. Diskusijos metu G. Chomentauskas retoriškai pabrėžė: „Jei manęs paklaustumėte, kaip matuoti šalies pasiekimus, sakyčiau: skaičiuokite, kiek joje gyvena laimingų žmonių ir kiek ja didžiuojasi.“

Pranešėjo teigimu, „išvažiuoja tie, kurie emociškai nepatenkinti gyvenimu Lietuvoje, čia neranda bendrumo jausmo ir ryšio su kitais žmonėmis, nesijaučia reikalingi. Todėl emigracijos problemos sprendimas – gyvenimo Lietuvoje patrauklumo „pardavimas“ Lietuvos piliečiams ir pasididžiavimo jausmo Lietuva puoselėjimas, piliečių reikalingumo jausmo šaliai vystymas. Pirmiausia – jauniausiems mūsų piliečiams.“

„Tai nėra ekonominis klausimas. Nesame sukūrę pamatinių žmones vienijančių ir bendram darbui, ateičiai telkiančių prielaidų. Taip pat nesame sukūrę emocinių ir kitų priežasčių, kad jaunimas sietų savo ateitį su Lietuva. Sąmoningai jų ir nekuriame,“ – teigė G. Chomentauskas.

Tyrimo autoriai siūlo atsisakyti neigiamų dalykų ir priešpriešos, vietoj jų kuriant teigiamus:

1) iškelti pagrindinį sėkmės rodiklį valstybėje – laimingų žmonių skaičių;

2) dėti pastangas didinti visuomenės sutelktumą ir pasitikėjimą vienas kitu bei valdžios institucijomis;

3) specialiomis priemonėmis didinti pozityvius jausmus šaliai ir jos pasiekimams (kurti pasididžiavimą dėl įveikiamų ir įveiktų problemų);

4) kovoti su tendencija negatyviai interpretuoti realybę plačiu mastu taikant kritišką, racionaliais argumentais paremtą tikrovės aptarimą;

5) formuoti visuomenės informavimo priemonių ir politikų įsisąmoninimą, kokį poveikį turi neigiamomis emocijomis nuspalvinta vieša informacija vyraujančiai žmonių nuotaikai.

Posėdžio dalyviai pateikė nemažai klausimų, aktyviai diskutavo ir sutarė ateityje grįžti prie šio klausimo svarstymo. Posėdyje dalyvavo ne tik minėtų komisijų nariai, taip pat buvo pakviesti Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai.