Alkoholio ateitis Lietuvoje: Europa ar Islamo valstybė
Ar kada galvojote sulauksiantys tokios dienos, kai valdžia rimtai siūlys uždrausti alų lauko kavinėse? Spėju, mąstėte maždaug taip: „Per daug gerti tikrai nesveika, bet uždrausti alų lauko kavinėse? Nesąmonė. Visuomenė neleistų tokios nesąmonės. Kitose šalyse pilna lauko kavinių ir jokių problemų.” Deja, pasaulyje pilna pavyzdžių, kai valdžia priėmė sunkiai protu suvokiamas taisykles, o žmonėms teko pagal jas gyventi.
Pasižiūrėjus į valdžios ruošiamas naujas taisykles žmonėms, kurie nėra abstinentai (o tai – dauguma Lietuvos piliečių), susidaro įspūdis, kad valdžia net nežino, kad Lietuvoje jau dabar taikomos vienos iš griežčiausių taisyklių Europoje. Pasiklausius valdžios siūlymų, atrodo, kad gėrimai Lietuvoje yra pigūs, reklama – visur, o ribojimų – nulis. Bet tai yra visiška netiesa.
Kainos – kaip yra iš tikrųjų
Vidutinės gėrimų kainos Lietuvoje nelabai kuo skiriasi nuo kainų Europoje. Tą, beje, pastebi daugiau keliaujantys. Kiek kainuoja alus vidurio Europoje, ar vynas pietų šalyse? Mažiau nei Lietuvoje (čia net neatsižvelgiant į tai, kad ten žmonės uždirba daugiau).
O jei gėrimų kainas palygintume su žmonių pajamomis? Pagal gėrimų įperkamumą, t. y. kiek gėrimų galima įsigyti už vidutines pajamas, mes jau aplenkėme net ir Šiaurės šalis, į kurias neva lygiuojamės. Vidutinis danas gali nusipirkti daug daugiau alaus, vyno ar stipriųjų gėrimų. Gėrimų įperkamumas Lietuvoje jau seniai mažesnis nei Europoje.
Kodėl gėrimų įperkamumas Lietuvoje labai žemas? Akcizo mokesčiai aukšti, pajamos – žemos. Geriausias pavyzdys čia yra vynas. Trylika Europos sąjungos šalių apskritai neapmokestina vyno akcizo mokesčiu. Tie, kas buvo pietų Europos šalyse ar net Vokietijoje, matė, kad vyno galima įsigyti už kelis eurus ar net mažiau.
Amžius – nuo kada Europoje galima nusipirkti gėrimų
Kitas dalykas, kurį siūlo politikai – alkoholį pirkti būtų galima tik nuo 20 metų. Esą, taip yra „normaliose šalyse“. Iš tikro aukštesnę kaip 18 metų amžiaus ribą turi tik dvi ES šalys – Švedija ir Suomija, ir tai – tik stipriesiems gėrimams. Dar daugiau, 20 metų amžiaus riba stipriesiems gėrimams šiose šalyse galioja tik parduotuvėje. Jei 18-metis perka gėrimą restorane – prašau.
Nutylima, kad nei viena ES šalis nedraudžia 18-mečiams pirkti alaus ar vyno. Dar daugiau, dalyje ES šalių gėrimus (ypač silpnesnius) gali nusipirkti jaunesni nei 18 metų piliečiai. Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Maltoje, Kipre. Prasigėrusios šalys?
Dar mėgstama minėti JAV, kaip pavyzdį, kuriuo reikėtų sekti. Bet jei jau minite, tai sąžiningai ir iki galo. Taip, alkoholis JAV – nuo 21 metų. Tačiau ne viena valstija yra dekriminalizavusi ar net legalizavusi marihuaną. Norite sekti JAV pavyzdžiu?
Tiesa yra paprasta. Dabartinė tvarka – alkoholis draudžiamas iki 18 metų visiškai atitinka Europos praktiką. O siūloma 20 metų amžiaus riba visiems gėrimams būtų pati griežčiausia Europoje.
Renginiai ir reklama
Panaši situacija yra pažvelgus į bet kurią su gėrimais susijusią sritį. Labai nedaug Europos šalių visiškai draudžia reklamą, Lietuvoje ji praktiškai uždrausta.
Europos šalys nedraudžia gėrimų vartoti per šventes. Lietuvoje siūloma renginiuose alkoholį uždrausti visai. Įsivaizduojate vokišką Oktoberfest‘ą (alaus festivalį) be alaus?
Nei viena šalis nėra visiškai uždraudusi gėrimų pasilinksminimuose ar šventėse. Tik kelios šalys yra uždraudusios atsigerti alaus per sporto ar viešus renginius. Europos šalyse dominuoja daliniai apribojimai, savireguliacija arba net apskritai jokių draudimų. Visiškai uždraudusi bet kokius gėrimus visuose viešuose renginiuose Lietuva būtų pati radikaliausia ES šalis.
Kad suprastumėte, koks absurdo lygis Lietuvoje jau pasiektas, štai jums pavyzdys. Valdiškos institucijos tikrina vyno parduotuves ir siuntinėja oficialius įspėjimus, kad parduotuvės interneto puslapyje vynas apibūdinamas kaip „švelnus” ar „gaivus”.
Ribojimų poveikis – jau išsemtas
Žiūrint teoriškai, valdžios siūlomos priemonės (pvz., akcizų kėlimas) turėtų mažinti alkoholio vartojimą. Ekonominės logikos čia yra: akcizas didina kainas, mažina įperkamumą, o kai žmonės negali įpirkti, paprastai perka mažiau. Jei Lietuvoje dabar būtų nulinis akcizas visiems gėrimams, reikėtų sutikti, kad vartojimą (ar bent įsigjiimą) akcizo įvedimas sumažintų.
Bet jei įperkamumas jau ir taip labai žemas? Jei akcizai pagal perkamąją galią jau ir taip per kišenę kerta skaudžiausiai Europoje? Pagalvokite, kas labiau tikėtina: (a) dėl akcizų didinimo žmones nebepirks gėrimų, ar (b) žmonės gėrimus pirks Latvijoje, Lenkijoje ar nelegaliai?
Lygiai tas pats su reklama ar kitais draudimais. Jei beveik visi įmanomi draudimai jau yra, ir net griežtesni nei kitose Europos šalyse, koks tikslas dar juos labiau griežtinti? Kad užsidėti „paukščiuką”, kad kažkas buvo padaryta?
Europietiškas vartojimas ar Islamo valstybė?
Susidaro įspūdis, kad mūsų naujoji alkoholio politika siekia ne to, kad gėrimus vartotume kaip europiečiai. Ar, kad alkoholio suvartotume tiek, kiek europiečiai. Panašu, kad tikslas yra nulinis vartojimas. Suprantu, naujoji valdžia jaučiasi gavusi mandatą mažinti gėrimų suvartojimą. Bet už ką balsavo rinkėjai gėrimų klausimu – už kovą su alkoholizmu ar Islamo valstybę Lietuvoje?
Pabaigai. Dešimtadalis geriančiųjų išgeria beveik pusę viso alkoholio Lietuvoje. Tokie žmonės paprastai turi labai mažas pajamas, neturi darbo, nieko neveikia ir geria iš mokesčių mokėtojų jiems mokamų pašalpų. Visi akcizų didinimai, reklamos internete uždraudimas, lauko kavinių ar festivalių prismaugimas šiems žmonėms neturėtų jokio poveikio. Nes jie jau seniai geria neakcizinius (nelegalius) gėrimus virtuvėje. Norite proveržio kovoje su alkoholizmo? Štai jūsų taikinys. O normalius žmones palikite ramybėje.
