Parengta nauja LR Socialinių įmonių įstatymo redakcija pažeidžia JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas

Tiek socialinių įmonių asociacija, tiek kitos asociacijos, ginančios neįgaliųjų teises į darbą socialinėse įmonėse, ne kartą kritikavo naujai parengtą socialinių įmonių įstatymo redakciją. Lietuva 2010 m. gegužės 27 d. ratifikuodama JTO Neįgaliųjų teisių konvenciją tuo pačiu įsipareigojo užtikrinti šios konvencijos nuostatų įgyvendinimą.

Ką sako JTO Neįgaliųjų konvenciją apie neįgaliųjų teisę į darbą?

Konvencijos 27 straipsniui skirtas  „Darbui ir užimtumui“.  Joje sakoma, kad valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į darbą lygiai su kitais asmenimis; ši teisė apima teisę į galimybę užsidirbti pragyvenimui iš laisvai pasirinkto darbo ar iš laisvai priimto darbo pasiūlymo darbo rinkoje ir darbo aplinkoje, kuri yra atvira, tinkama visiems ir prieinama neįgaliesiems. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina ir skatina įgyvendinti teisę į darbą, įskaitant teisę į darbą tų asmenų, kurie tampa neįgalūs dirbdami, imdamosi atitinkamų priemonių, įskaitant ir teisės aktų priėmimą, kuriomis inter alia būtų:

1. uždrausta diskriminacija dėl neįgalumo visais klausimais, susijusiais su visomis užimtumo formomis, įskaitant įdarbinimo sąlygas, priėmimą į darbą ir darbą, darbo išsaugojimą, kilimą tarnyboje ir saugias ir sveikas darbo sąlygas;
2. lygiai su kitais asmenimis ginamos neįgaliųjų teisės į teisingas ir palankias darbo sąlygas, įskaitant lygias galimybes ir vienodą atlyginimą už tokios pat vertės darbą, saugias ir sveikas darbo sąlygas, įskaitant apsaugą nuo priekabiavimo ir skundų patenkinimą;
3. užtikrinama, kad neįgalieji galėtų įgyvendinti savo darbo ir profesinių sąjungų teises lygiai su kitais asmenimis;
4. skatinamos neįgaliųjų užimtumo galimybės ir kilimas tarnyboje darbo rinkoje, taip pat

pagalba ieškant, gaunant, išlaikant darbą ir sugrįžtant į darbą;

1. f) skatinamos savarankiško darbo, verslumo, kooperatyvų plėtros ir nuosavo verslo pradėjimo galimybės;
2. h) skatinamas neįgaliųjų įdarbinimas privačiajame sektoriuje, nustatant atitinkamas politikos kryptis ir priemones, kurios gali apimti pozityvių veiksmų programas, paskatinimą ir kitokias priemones;
3. i) užtikrinta, kad neįgaliesiems darbo vietoje būtų tinkamai pritaikytos sąlygos;
4. k) skatinama neįgaliųjų profesinė ir kvalifikacinė reabilitacija, darbo vietų išsaugojimas ir sugrįžimo į darbą programos.

Naujojo LR Socialinių įmonių įstatymo projektas, o konkrečiau jo esminė mintis, jog socialinės įmonės statusas naujiems juridiniams asmenims nebūtų suteikiamas, taip pat nebūtų subsidijuojamos naujos darbo vietos socialinėse įmonėse, į atsilaisvinusią darbo vietą nebūtų galima priimti neįgaliojo darbuotojo tokiomis pačiomis sąlygomis, kurias turėjo prieš tai dirbęs žmogus, mūsų supratimu, pažeidžia arba ateityje galėtų pažeisti Konvencijos imperatyvus.

Nauja LR Socialinių įmonių redakcija gali pažeisti ir kitus konvencijos principus.

LR Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-523 priedo 2 str. 12 d. numato, kad subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms socialinėms įmonėms bus skiriamos ir mokamos tik už tuos neįgalius darbuotojus, kurie buvo įdarbinti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. iki 2017-06-01, o už vėliau įdarbintus neįgaliuosius ši subsidija nebebus skiriama. Tokia nuostata įtvirtina neįgaliųjų nelygiateisiškumą, nes juos surūšiuoja į laiminguosius, kurie buvo įdarbinti iki 2017-06-01, ir dėl to jų darbas remiamas ir nelaiminguosius, kurie iki šios datos įdarbinti socialinėse įmonėse nebuvo ir vien tik dėl to jų darbas negalės būti remiamas. Toks vienodo sunkumo negalią turinčių darbuotojų rūšiavimas pagal jų įdarbinimo datą, nustatant jiems akivaizdžiai nevienodas darbinio užimtumo rėmimo sąlygas, galimai prieštarauja ne tik LR Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principui, bet ir JTO Neįgaliųjų konvencijos 5 straipsniui „Lygybė ir nediskriminavimas“:

1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta, kad prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs ir lygūs pagal įstatymą, taip pat turi teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo.
2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties.

LR Socialinių įmonių naujojo įstatymo projekto 1 str. redakcijos 4 str. 5 d. nustato, kad asmenys tikslinėms grupėms priskiriami, jei jie nedirba pagal kitą darbo sutartį arba nedirba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ar nedirba savarankiškai. Šie pakeitimai apriboja neįgalaus žmogaus teises į tai kokios ir kiek darbų žmogus gali dirbti. Konvencijos 26 straipsnis būtent kalba apie gebėjimų ir funkcijų lavinimą ir reabilitaciją:

1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi veiksmingų ir atitinkamų priemonių, įskaitant kitų neįgaliųjų teikiamą paramą, kad neįgalieji galėtų įgyti ir išlaikyti didžiausią įmanomą savarankiškumą, visus fizinius, protinius, socialinius ir profesinius gebėjimus, taip pat būtų visiškai įtraukti į visas gyvenimo sritis ir jose dalyvautų. Šiuo tikslu valstybės, šios Konvencijos Šalys, organizuoja, stiprina ir plečia kompleksines gebėjimų ir funkcijų lavinimo ir reabilitacijos paslaugas bei programas, visų pirma sveikatos, užimtumo, švietimo ir socialinių paslaugų srities.