18 gegužės, 2017
Aplinkos ministerijos informacija

Neraminantys faktai – žemės ūkio ir transporto sektorių šiltnamio dujų kiekio išmetimai vis didėja

Aplinkosaugininkams nerimą kelia didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis žemės ūkio ir transporto (susisiekimo) sektoriuose. Tai paaiškėjo Aplinkos ministerijai kartu su Aplinkos apsaugos agentūra ir Valstybine miškų tarnyba parengus Nacionalinę išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio apskaitos ataskaitą, kurioje pateikiami 2015 m. duomenys, ir ataskaitą dėl ŠESD kiekio kitimo prognozių iki 2035 m.

Ataskaita atskleidžia, kad 2015 m. Lietuvoje į atmosferą išmesta apie 20,1 mln. tonų CO2, t. y. apie 1 proc. daugiau ŠESD nei 2014 metais. Daugiausia ŠESD išmetė energetikos sektorius, kuris sudarė 55 proc. viso išmesto kiekio. Pagrindinis šio sektoriaus teršalų šaltinis buvo transportas – 46 proc. Antras pagal išmestų šiltnamio dujų kiekį – žemės ūkis, 23 proc. viso išmesto kiekio. Palyginti su 2014 m., labiausiai išaugo išmetamųjų ŠESD kiekis transporte – daugiau kaip 5 proc., žemės ūkyje – 3 proc. Žemės ūkyje ypač padidėjo tarša iš žemės ūkio dirvožemių dėl ariamos žemės ir sintetinių trąšų naudojimo nuo 47 proc. 2014 m. iki 53 proc. 2015 m. nuo žemės ūkyje išmesto kiekio.

„Raštu kreipėmės į Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijas, nes kyla reali grėsmė, kad Lietuva iki 2030 metų neįgyvendins įsipareigojimų 9 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu. Pagal prognozes iki 2035 m. išmetamųjų šių dujų kiekis transporto ir žemės ūkio sektoriuose vis didės, todėl jau dabar reikia imtis skubių ir efektyvių veiksmų, kad būtų sumažinti CO2 išmetimai į aplinką“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Aplinkosaugininkai ragina Žemės ūkio ministeriją numatyti ir įgyvendinti papildomas priemones žemės ūkio sektoriaus ŠESD emisijoms mažinti: skatinti darnų ūkininkavimą, sėjomainą, daugiamečių pievų plotų didinimą, gerinti dirvožemio derlingumą (humuso dalis), taikyti inovatyvias technologijas mėšlo tvarkymui, griežtinti sintetinių trąšų naudojimą ir jų keitimą organinėmis, keisti gyvulių pašarų sudėtį siekiant sumažinti CH4 ir CO2 išsiskyrimą, organizuoti ūkininkų švietimą ir sąmoningumo didinimą, peržiūrėti subsidijų ir mokestinių lengvatų taikymą bei kt.

Susiekimo ministerija savo ruožtu taip pat turėtų numatyti ir įgyvendinti papildomas teisines ir ekonomines taršos mažinimo priemones transporto sektoriuje.


18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

13 gruodžio, 2024

Pernai pavasarį miško paklotę Mažučių kaime sunaikinusiam Klaipėdos rajono gyventojui, teismo sprendimu, teks atlyginti beveik 28 750 eurų siekiančią padarytą […]

9 gruodžio, 2024

Lietuvoje netylant aistroms dėl to, ar naujasis žemės ūkio ministras bus pajėgus skaidriai įgyvendinti taršaus ir į grūdų eksportą orientuoto […]

2 gruodžio, 2024

Nuo gruodžio 2 d. pradedamas vykdyti Vilniaus mažos taršos zonos pilotinis projektas, kuris sieks išbandyti mažos taršos zonos veikimo principus […]

30 lapkričio, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta Madeleine Grace Popkin – tarpdisciplininės menininkės iš JAV paroda „Apakinti triukšmo: nematoma vandenyno krizė“. Joje pristatoma […]

30 lapkričio, 2024

Plungėje jau antrąkart vyko Plungės rajono savivaldybės ir Lietuvos energetikos instituto organizuota diskusija, kurios tikslas – regiono savivaldybių, verslo ir […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

29 lapkričio, 2024

Per pastaruosius 50 metų laukinių gyvūnų populiacijos pasaulyje sumažėjo stulbinančiai – net 73 proc. Šis nykimo tempas yra kritinis ir […]

„Gero ūkininko“ čempionato apdovanojimų ceremonija / Ugnės Henriko nuotr.
28 lapkričio, 2024

Ūkininkavimo darnoje su gamta idėja kiekvienais metais stiprėja, bendraminčių ratas didėja, bendruomenė auga. Tai patvirtina 2024 m. lapkričio 27 d. […]

Viltės Saulaitytės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Baku Klimato viršūnių susitikime pasiektas susitarimas, jog vietoje reikalingo 1,3 trln. JAV dolerių, daugiausiai teršiančios, ekonomiškai išsivysčiusios šalys nuo klimato […]

22 lapkričio, 2024

Zarasų miesto pietryčiuose, Magučių miške, aukščiausioje vietoje, rytiniame Zarasaičio ežero krante yra susiformavęs geologinis gamtos paminklas – griova ir raguva. […]

21 lapkričio, 2024

Kaune, Riešutų gatvėje, į avariją patekus automobiliui, vežusiam maišus su toksiškomis medžiagomis, jos galėjo patekti į aplinką, praneša Nacionalinis visuomenės […]

21 lapkričio, 2024

Ketvirtadienio vakarą šalia Seimo rūmų esančioje Nepriklausomybės aikštėje jau antrą kartą susibūrė keli šimtai protestuotojų, reikalaujantys nutraukti naujos valdančiosios koalicijos […]

20 lapkričio, 2024

Vakar pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarinėjo su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms skirta […]

15 lapkričio, 2024

Šią savaitę Azerbaidžano sostinėje Baku prasidėjo dvidešimt devintasis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus klimato susitarimo šalių viršūnių […]

15 lapkričio, 2024

Į ateitį reikia žvelgti ambicingai ir daug dirbti, – tokia sutartinė išvada buvo padaryta Anykščiuose vykusiame forume „Necentriniai miestai 2024: […]

15 lapkričio, 2024

Labanoro regioniniame parke įsikūręs ūkis „Wildfarm Labanoras“ valdo 70 ha žemės. Čia ganosi įvairūs gyvuliai ir paukščiai: mėsiniai galvijai, arklys, […]

Laužėnų ūkis
14 lapkričio, 2024

Švenčionių rajone, Laužėnų kaime įsikūręs nedidelis ūkis gamina išskirtinius, apdovanojimus pelnančius ožkų pieno sūrius. Jų pirkėjams tenka laukti eilėse. Ūkio […]

13 lapkričio, 2024

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad „adatinio“ tipo gręžiniams (šnekamojoje kalboje dar vadinamiems adatomis, adatiniais filtrais, Abisinijos šuliniais ir pan.) […]