Galimybės jaunam žmogui pradėti darbo karjerą Druskininkuose
Lietuvoje bedarbių aukštųjų mokyklų absolventų skaičiuojama tūkstančiais. Ar nėra taip, kad tokia situacija susiklostė todėl, jog aukštosiose mokyklose rengiami ne tokie specialistai, kokių reikia darbo rinkai? O gal abiturientai neapgalvoję pasirenka tokias aukštojo mokslo studijų programas, kurios, jų supratimu, esą „madingos“, nors ir nėra paklausios darbo rinkoje?
Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo Lino Urmanavičiaus nuomone, jei mokinys – būsimasis studentas – yra tvirtai apsisprendęs dirbti pagal tą specialybę, kurią renkasi studijuoti, jis tikrai vėliau pagal tą specialybę ras darbą ir jį dirbs. „Baigęs studijas, jis toliau kryptingai eis tuo keliu, kuriuo suplanavo, jeigu tik apsisprendimas buvo apgalvotas, nuoširdus. Tačiau jei tai buvo atsitiktinis pasirinkimas arba sprendimas studijuoti vieną ar kitą specialybę buvo padiktuotas ne jo paties, o kieno nors iš šalies, vargu ar ateityje, net ir baigus studijas, toks pasirinkimas atneš profesinę sėkmę. Dažniausiai tokiais atvejais žmonės nedirba pagal įgytą išsilavinimą, darbo karjera klostosi ne taip sėkmingai, kaip tikėtasi. Kita vertus, nieko tokio, jei, pastudijavus pusmetį ar metus, apsisprendžiama pakeisti specialybę ir mokytis to, ko iš tikrųjų norisi ir ką vėliau sėkmingai galėtum pritaikyti, dirbdamas mėgiamą darbą. Turimais duomenimis, Lietuvoje apie penkiasdešimt procentų aukštųjų mokyklų studentų perstoja į kitą specialybę“, – sakė L. Urmanavičius.
Lietuvoje neseniai atliktas pirmasis tyrimas apie tai, kokių specialistų labiausiai reikia darbo rinkai, kokių programų studentai įsidarbina greičiausiai, gauna didžiausius atlyginimus. Kaip teigiama Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro pranešime spaudai, atsakymai į šiuos klausimus jau pradeda aiškėti. Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus, atlikta pirminė specialistų kvalifikacijos žemėlapio – 2013 metų absolventų įsidarbinamumo – analizė. Tyrimas sudarė galimybes pamatyti, ar aukštosios mokyklos rengia tokius specialistus, kurių reikia rinkai. Jis sudarys prielaidas priimti ir įgyvendinti sprendimus, padėsiančius geriau derinti švietimo ir darbo rinkos poreikius. Pirminei specialistų kvalifikacijos žemėlapio analizei pabaigti prireiks dar kelių mėnesių. Planuojama, kad visas tyrimas visuomenei bus paviešintas kovą, galutinai surinkus duomenis. Sukurti specialistų kvalifikacijos žemėlapį numatyta 2012–2016 m. Vyriausybės programoje.
Svarbu žinoti, ko nori
Kaip teigė Druskininkų savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Jevgrafijus Samuchovas, mokyklose periodiškai vykdomos karjeros dienos, kurių metų mokiniams įvairių profesijų žmonės pasakoja apie savo darbinę veiklą, demonstruoja savo darbo priemones, aiškina, kaip pasirengti profesijai. „Mokyklose vyksta susitikimai su buvusiais mokiniais, kurie yra pasiekę gerų rezultatų savo profesinėje veikloje. Profesijų pasirinkimo klausimais informuojami mokiniai ir jų tėvai. Kiekvienoje mokykloje už profesinį orientavimą yra atsakingi pedagogai, kurie nuolat rūpinasi profesiniu orientavimu, informavimu“, – sakė J. Samuchovas. Tačiau dažnai patys mokiniai yra nepakankamai aktyvūs, rinkdamiesi tolimesnį mokymosi kelią, neretai veikia ir vadinamasis „bandos“ principas. „Kartais abiturientai renkasi tokias profesijas ir specialybes, kurias pasirinko jų bendraklasiai, nors ir žino, kad neturi asmeninių savybių dirbti tokį darbą, kokį galbūt galėtų gerai dirbti jų draugai. Bebaigiantieji mokyklas turi labai atsakingai rinktis studijas ir profesijas, juolab, kad šiandien galimybių yra žymiai daugiau negu buvo anksčiau“, – teigė vedėjas.
Lietuvoje nuolat vyksta aukštųjų mokyklų mugės. Sausio 30-ąją vyks „Aukštųjų mokyklų mugė 2015“ Kaune, o vasario 5-7 dienomis Vilniuje vyks paroda „Studijos 2015“, taip pat vyks specializuota paroda „Tarptautinių studijų dienos 2015“. Yra daug kitų renginių, kuriuose ketinantieji studijuoti gali gauti juos dominančią informaciją apie studijas.
Druskininkų mokyklos aktyviai bendradarbiauja su universitetais ir kolegijomis. „Ryto“ gimnazija pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir aktyviai bendradarbiauja su Vilniaus universitetu. „Atgimimo“ mokykla – su Kauno technologijos universitetu.
Aukštąjį mokslą „paveža“ ne visi
„Atvejai, kai, baigę universitetus, absolventai stoja mokytis į profesines mokyklas, manyčiau, byloja apie tendenciją, kad ne visai atsakingai ir apgalvotai buvo pasirinktas tolimesnis mokymasis, nebuvo atsižvelgta į galimybes įsidarbinti, baigus mokslus. Kita vertus, jaunas žmogus, stojantysis tuos darbo rinkos poreikius gal nelabai ir žino. Todėl sveikintina tai, kad pastaruoju metu atliekami tyrimai ir nustatoma, kokios profesijos paklausiausios darbo rinkoje“, – sakė J. Samuchovas.
Druskininkų „Ryto“ gimnazijos direktorė Marijona Kriščiūnaitė pastebėjo, kad situacija visoje šalyje tokia, kai, baigę mokyklą tik minimaliais balais, abiturientai veržiasi į universitetą. O kokie „Ryto“ gimnazistų pasirinkimai? Pasak direktorės, nors vis dar dominuoja aukštojo universitetinio mokslo pasirinkimas, tačiau kasmet nežymiai didėja ir pasirenkančiųjų studijas kolegijose bei profesijos mokyklose. Taip pat yra ir dalis abiturientų, kurie, baigę gimnaziją, išvažiuoja mokytis į užsienį, turintieji ten draugų, giminių, pažįstamų išvažiuoja ten padirbėti.
Direktorės nuomone, labai gerai, kad pastaruoju metu vis daugiau abiturientų vis dažniau renkasi gamtos mokslų programas. „Būtent iš mokslų ir studijų, susijusių su matematika, fizika, chemija, biologija šiandien reikia gyvenimui. Labai svarbu jau dešimtoje klasėje ne tik atsakingai pasirinkti mokomuosius dalykus ir jų lygius, bet ir pasidomėti, kokių dalykų reikės pirmame, antrame aukštosios mokyklos kurse. Atsakingas laikotarpis yra vienuolikta, dvylikta klasė, kai mokinys turi galutinai subrandinti savo idėją, kuo bus, ką rinksis, kad vėliau jį pasirinktų darbdaviai, kad nesunkiai rastų darbą. Sprendimą apie profesijos pasirinkimą turi padaryti vaikas, o ne tėvai“, – sakė M. Kriščiūnaitė.
Direktorė teigė neseniai dalyvavusi seminare, kurį vedė žurnalo „Reitingai. LT“ vyr. redaktorius G. Serapinas. „Išgirdome informaciją apie tai, kad nemažai Lietuvos abiturientų, rinkdamiesi studijas, negalvoja, ką dirbs, kur dirbs, nes ir studijų miestą, ir mokslo instituciją renkasi neapgalvotai, dažniausiai – studijas Vilniuje. Yra statistika, kad apie Lietuvoje 40 proc. jaunuolių „nepaveža“ aukštojo mokslo. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas įsivaizdavimas apie skirtingų profesijų atstovų atlyginimus nuo realybės labai skiriasi“, – sakė M. Kriščiūnaitė.
Pagal specialybę įsidarbina dauguma
Kauno kolegijos Verslo vadybos ir ekonomikos fakulteto Druskininkų skyrius, veikiantis nuo 2000 metų, yra seniausiai veikiantis aukštosios mokyklos skyrius tarp kitų aukštųjų mokyklų, turinčių Druskininkuose skyrius (Alytaus kolegijos, Lietuvos sporto universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto). Iki šiol Kauno kolegijos Verslo vadybos ir ekonomikos fakulteto Druskininkų skyriuje Turizmo ir viešbučių vadybos bei verslo vadybos studijas baigė daugiau nei 500 studentų, dauguma jų įsidarbino. Šiuo metu skyriuje studijuoja 98 studentai. Vidutinis nuolatinėse studijose studijuojančiųjų amžius yra 21-eri metai, o ištęstinėse – 25-eri metai. Kaip teigė Kauno kolegijos Verslo vadybos ir ekonomikos fakulteto Druskininkų skyriaus vedėjas Algimantas Baranauskas, pagal specialybę įsidarbina apie 80 procentų skyriuje studijas baigusių absolventų. „Praėjusiais metais studijas baigė 25 absolventai: 13 studentų – verslo vadybos studijas, 12 – turizmo ir viešbučių vadybos studijas. Jie įsidarbina pagal specialybę įvairiose Druskininkų įmonėse: viešbučiuose, nekilnojamojo turto agentūrose, SPA centruose ir kitur“, – sakė A. Baranauskas.
2014 metais Kauno kolegijos Verslo vadybos ir ekonomikos fakulteto Druskininkų skyrius siūlė studijuoti ne tik Turizmo ir viešbučių vadybos, bet ir Verslo vadybos, Buhalterinės apskaitos ir Pardavimų vadybos programas. Populiariausia buvo Pardavimų vadybos programa, kurią studijuoti panoro 20 studentų. Kaip teigė A. Baranauskas, studentų ir pasirenkamųjų programų skaičius kasmet svyruoja. Studijuojančiųjų būna vidutiniškai nuo 20-ies iki 40-ies, o ir pasirenkamosios programos kasmet skiriasi.
Paklaustas, ar studentams, baigusiems studijas, vėliau pakanka įgūdžių sėkmingai pradėti darbo karjerą, A. Baranauskas pabrėžė, kad studentai, dar studijuodami, turi galimybę atlikti praktiką. Studijuojantiems nuolatinėse studijose iš viso yra keturios, o ištęstinėse – trys praktikos. „Kauno kolegija yra sudariusi sutartis ne su viena Druskininkų įmone, kuriose studentai turi galimybę atlikti praktiką. Dauguma studentų, atlikę praktiką ir puikiai pasirodę įmonėje, yra pakviečiami ten dirbti. Su druskininkiečiais darbdaviais ne tik sudaromos sutartys dėl studentų praktikos, bet ir bendradarbiaujama tiesiogiai“, – sakė A. Baranauskas. Jo nuomone, tai, ar studentas įsidarbina po studijų ar net studijų metu, labiausiai priklauso nuo jo paties. „Motyvacija yra pagrindinis norinčiojo rasti darbą variklis. Druskininkuose yra galimybių jaunam žmogui pradėti karjerą, jos, kaip ir visur, reikia siekti žingsnelis po žingsnelio, bet pati pradžia visuomet būna sunkiausia. Būna atvejų, kai mūsų absolventai dirba padavėjais. Neretai todėl, kad būtent padavėjo darbas kai kur yra geriau apmokamas nei, sakykime, administratoriaus ar vadybininko. Mūsų miesto ekonomika, kaip žinote, susijusi su paslaugų ir aptarnavimo sfera, taigi reikia ir šios sferos darbuotojų, ir jų Druskininkuose nuolat trūksta. Žinau, kad ne viena aptarnavimo įstaiga ir savaitgaliais labai ieško žmonių, norinčių padirbėti padavėjais ar administratoriais. Kita medalio pusė yra atlyginimas: jaunimas, dažnai net nebaigęs mokslų ir neturintis darbo įgūdžių, nori gauti gerą algą. Bet, siekiant karjeros aukštumų, reikia nemažai įdirbio. Dažnai šią sąvoką jaunas žmogus „praleidžia“. Reikėtų stengtis nusipelnyti atlyginimo, parodyti iniciatyvą, kaip darbuotojui, tik tuomet atsivers dar geresnės galimybės dirbti ir uždirbti“, – sakė A. Baranauskas.
Įvardinti problemą kuo anksčiau
Druskininkuose įkurta Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriaus Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo komisija, kurios pirmininkė – Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriaus vedėja Danutė Naujalienė. Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas – užtikrinti, kad visi jaunuoliai iki 29 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, įskaitant ir pameistrystės formą), atlikti praktiką arba stažuotę. „Svarbu įvardinti konkrečią problemą kuo anksčiau, ir tokiu atveju ji gali būti išspręsta efektyviau. Todėl praėjusiais metais intensyviai buvo vykdomas ir šiemet yra nuosekliai tęsiamas darbas su jaunimu ir darbdaviais, taikant paslaugų ir priemonių paketus. Sustiprinome bendradarbiavimą su mokyklomis, jaunimo organizacijomis, mokymo įstaigomis, kitais socialiniais partneriais. Organizavome apskrito stalo diskusijas, aptariant ankstyvąją intervenciją, – diskutavome, kokios priemonės, būdai būtų naudingi siekiant, kad jaunuoliams pakaktų motyvacijos baigti mokyklą, kurioje mokosi ar studijuoja, kad jie nepasitrauktų nebaigę mokymosi programų; nagrinėjome, kaip efektyviau sudaryti galimybes mokyklos nebaigusiems ir žemą kvalifikaciją turintiems jaunuoliams grįžti į švietimo ar mokymo sistemą“, – sakė D. Naujalienė. Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, pasiekta gerų rezultatų. Iš 873 užsiregistravusių jaunuolių iki 29 m. amžiaus 347 sėkmingai įsitvirtino darbo rinkoje, dar 235 jaunuoliai dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse: profesiniame mokyme, įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių siekė darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje.
Daug galimybių sėkmingai pradžiai
Siekiant, kad kuo daugiau Druskininkų jaunimo susirastų darbą, įsteigtas Jaunimo darbo centras (JDC). Pagrindinė JDC veikla – teikti nemokamas informavimo ir konsultavimo paslaugas, o tikslas – padėti jaunimui greičiau integruotis į darbo rinką, ugdyti reikalingus gebėjimus. JDC yra jaunimui patraukli teritorinės darbo biržos atviro informavimo erdvė, kurioje JDC darbuotojai teikia darbo rinkos paslaugas jauniems asmenims iki 29 metų amžiaus ir juos siekiantiems įdarbinti darbdaviams. Vienoje vietoje siekiama sutelkti įvairių informacijos tiekėjų paslaugas, organizuoti renginius, įtraukiant socialinius partnerius, kviečiant darbdavius, jaunuosius verslininkus, kitus visuomenės veikėjus pristatyti jaunimui savo gerąją patirtį.
Druskininkų JDC lankosi įvairaus amžiaus ir skirtingą patirtį turintys jaunuoliai iki 29 metų, dažniausiai ieško pagalbos ir patarimų, norėdami apsispręsti, kuo būti, domisi profesijomis ir įsidarbinimo galimybėmis. Registracija neprivaloma. Dvi didžiausios JDC lankytojų grupės – tai darbo biržoje registruoti darbo ieškantys jaunuoliai ir moksleiviai, besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose. JDC klientus pagal amžių galima suskirstyti į tris grupes: jaunimas iki 18 metų (moksleiviai); 19-24 metų jaunuoliai; 25-29 metų asmenys.
Kaip teigė Druskininkų JDC vyriausioji specialistė Jolanta Griškonienė, nuo praėjusių metų rugsėjo pabaigos, per 250 jaunuolių dalyvavo jaunimui organizuotuose daugiau kaip 25 renginiuose. Vieni iš jų – 7 profesijos pasirinkimo renginiai mokiniams, kuriuose dalyvavo 113 jaunuolių. naudojant Testų, žaidimų pagalba moksleiviai galėjo įsivertinti savo individualias savybes, galinčias turėti įtakos karjerai (mokymuisi ir darbui), taip pat įsivertinti įvairių sričių kompetencijas, kurios gali būti panaudojamos, siekiant įgyti profesiją.
Kartu su socialiniais partneriais buvo organizuoti savanorystės projektų pristatymai ir mokymai. Bendradarbiauta, įgyvendinant 3 projektus. Glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais turėjo ir apčiuopiamų rezultatų – 4 jaunuoliai sėkmingai realizuoja save savanoriškoje veikloje, įgydami reikalingų įgūdžių ir patirties.
„JDC lankytojams teikiamos ir individualios konsultacijos tiesiogiai, telefonu ar elektroniniu paštu. Aktualią informaciją jaunuoliai, žinoma, gali susirasti ir patys, jos daug, tačiau iš lankytojų atsiliepimų galima spręsti, kad jiems ypatingai svarbu betarpiškas bendravimas, individualus dėmesys, jauki aplinka ir, žinoma, kvalifikuoti bei geranoriškai nusiteikę darbuotojai – tai jaunimui padeda atsiverti, klausti ir sužinoti atsakymus į visus jiems rūpimus klausimus“, – sakė J. Griškonienė.
Labiausiai jaunimą dominančios temos: laisvos darbo vietos; darbo biržos paslaugos ir priemonės; CV ir motyvacinio laiško rengimas; pasirengimas darbo pokalbiui; situacija darbo rinkoje, paklausios profesijos; savarankiškas verslas; įsidarbinimo užsienyje galimybės. Moksleiviams aktualu profesijos pasirinkimas ir mokslo/studijų galimybės tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Lankytojai pageidauja kalbų, kompiuterinio raštingumo kursų ir daugiau susitikimų su darbdaviais.
Šių metų sausio 1 d. duomenimis, registruotas nedarbas šalyje yra 9,3 proc. Druskininkų savivaldybėje bendras nedarbas 11,5 proc., jaunimo – 6,3 proc. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo atitinkamai 14,1 proc. ir 9,3 proc., taigi ir bendras nedarbas, ir jaunimo nedarbas sumažėjo. Šių metų sausio 1 d. duomenimis, Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriuje darbo ieškojo 208 jaunuoliai iki 29 metų amžiaus. Ketvirtadalis iš jų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 20 jaunų asmenų mokslus baigė 2014 metais. 82 jaunuoliai neturi jokios kvalifikacijos, dažnas jų dar neapsisprendęs dėl profesijos pasirinkimo. Pernai, per laikotarpį nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriuje užregistruota 196 jauni, iki 29 metų amžiaus darbo ieškantys asmenys (iš jų daugiau kaip 40 proc. nekvalifikuoti, be profesijos), įdarbinti 104. „Įdarbinimas – tai bendras viso skyriaus darbo rezultatas. „Pagrindinis mano, kaip JDC darbuotojos, tikslas – įsiklausyti į kiekvieno jauno žmogaus poreikius ir suteikti jam reikiamą pagalbą, atrandant profesinį pašaukimą, įgyjant įgūdžių ir motyvacijos bei sėkmingai įsiliejant į darbo rinką. Bendraudama su kiekvienu klientu, įvertinu jo konkrečią dabartinę situaciją, galimybes ir, žinoma, bendrą situaciją Druskininkų savivaldybės darbo rinkoje, tik tuomet rengiu pasiūlymus dirbti, mokytis ar savanoriauti“, – sakė J. Griškonienė.
Vieni įsidarbina, kiti tęsia mokslus
Druskininkų amatų mokykloje vykdomas formalus pirminis profesinis mokymas pagal šias pirminio profesinio mokymo programas: automobilių mechaniko; viešbučio darbuotojo; virėjo; staliaus; siuvinių gamintojo. Automobilių mechaniko, virėjo, staliaus ir siuvinių gamintojo profesinio mokymo programų trukmė – dveji metai, viešbučio darbuotojo – 1,5 metų. Pagal mokyklos turimą statistiką, 2013 metais mokyklą baigė 57 mokiniai, įsidarbino 79 proc. absolventų; 9 proc. toliau tęsia mokslus. 2014 metais mokyklą baigė 64 mokiniai, iš jų dirba 58 proc., pagal specialybę – 38 proc., 16 proc. mokosi.
Visi savo komentarus šioje publikacijoje išsakę pašnekovai pritarė nuomonei, jog jauno žmogaus siekis įsidarbinti pirmiausia turėtų būti siejamas su jo paties tvirta motyvacija ir suvokimu, kad, nors ir nesuradus nuolatinio darbo, galima ir reikia keisti savo situaciją norima, sėkminga linkme: tobulinant savo žinias, įgūdžius, įgyjant kvalifikaciją mokantis, savanoriaujant, plečiant socialinius ryšius. Druskininkuose tokių galimybių netrūksta.
