Kaip apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vabzdžių
Šiltuoju metų laiku naminius gyvulius intensyviai puola įvairūs vabzdžiai. Uodų, musių, sparvų, gylių, mašalų ar kitų vabzdžių antplūdis gyvūnams gali sukelti nerimą, baimę, sutrikdyti įprastinius virškinimo procesus, pasitaiko atvejų, kai gyvuliai dėl to nugaišta.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų nuomone, ypač pavojingi ūkiniams gyvūnams kai kurie kurie parazituojantys vabzdžiai, nuo kurių būtina saugoti gyvulius:
- Tvarto musės. Jos gyvena ir veisiasi gyvulių bei paukščių mėšle, virtuvės atliekose, pūvančiuose augaluose, ežerų pakrantėse. Šių musių įkandimas labai skausmingas, todėl guvulius ypač erzina. Norint juos apsaugoti, svarbu naikinti ne tik pačias muses, bet ir jų lervas. Vietas, kur gali veistis ir kur dažniausiai tupia šios musės, rekomenduojama išpurkšti insekticidais. Tinka preparatai, kurių veikliosios medžiagos – permetrinas, peritroidas ir kt. Apsaugai nuo vabzdžių taip pat rekomenduojama naudoti tinklelius, lipnias juostas-gaudykles, įvairius elektrinius prietaisus, insekticidines lempas. Be to, būtina laikytis bendrųjų higienos reikalavimų: atliekas laikyti sandariai, plauti jų surinkimo indus, valyti santechnikos įrenginius, dažniau vėdinti patalpas ir t.t.
- Uodai, upiniai mašalai ir kiti kraujasiurbiai. Vieni įkyriausių kraujasiurbių yra upiniai mašalai – maži, į museles panašūs vabzdžiai, kurių įkandimai pavojingi dėl jų seilėse esančių nuodingų medžiagų. Mašalų sukandžiotam gyvuliui gali pasireikšti simuliotoksikozė, nuo kurios galvijas gali nugaišti vos per keliolika minučių. Be to, upiniai mašalai ir kiti kraujasiurbiai platina įvairias ligas – Šmalenbergo virusą, mėlynojo liežuvio ligą, Rifto slėnio karštinę ir kt. Uodų sugeltą gyvulį vargina niežėjimas, patinimas. Kraujasiurbiai erzina gyvulius nuolat sukdami ratus aplink, lenda į akis, šnerves, ausis. Viena efektyviausių apsaugos priemonių – patraukti gyvulius toliau nuo vandens telkinių, drėgnų pievų ir pamiškių, o intensyviausiu vabzdžių skraidymo metu laikyti juos tvarte. Taip pat gyvūnams apsaugoti reikėtų naudoti veterinarinius vaistus parazitams naikinti (permitriną, deltametriną), jais rekomenduotina apdoroti ir gyvūnų laikymo vietas, guolius. Vabzdžiams atbaidyti taip pat galima naudoti specialius įsagus į ausis. Renkantis preparatus ar vaistus, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtines dalis. Aliejiniai išsilaiko ilgiau, o naudojant vandeninius, po lietaus reikia purkšti iš naujo.
- Bitės, širšės, vapsvos. Šių vabzdžių įkandimas gyvuliams sukelia labai stiprų skausmą, patinimą, įvairias alergines reakcijas, nuo kurių jie gali net kristi. Bičių nuodams ypač jautrūs jauni kumeliukai. Bitės, širšės, vapsvos purškalams nejautrios, todėl labai svarbu pastebėjus įgėlimo požymius (paraudimą, ištinimą, pasunkėjusį kvėpavimą, pakilusią temperatūrą, viduriavimą, traukulius), kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.
- Gyliai. Jų lervos žaloja galvijus ir sukelia hipodermozę, dar vadinamą galvijų inkštirais. Smarkiai užsikrėtusio galvijo nugara būna labai gumbuota, nes lervos prasiskverbia po oda ir migruoja į raumenis. Jos ten vystosi ir žiemoja, o pavasarį odoje pragraužia skylutes, per kurias išlenda. Galvijų nugaroje gali susiformuoti net 100 ir daugiau inkštirų. Dėl ligos sumažėja galvijų produktyvumas, krenta skerdenos kokybė. Užsikrėtę gyvuliai gali net gaišti. Vietovėse, kur paplitęs šis susirgimas, gylių skraidymo metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais) gyvulius rekomenduojama laikyti tvartuose arba apipurkšti specialiais preparatais, pavyzdžiui, užpilamuoju tirpalu ciflutrinu.
Renkantis vieną ar kitą preparatą, išsamesnės informacijos apie jo naudojimą, galimas kontraindikacijas ir kitus svarbius klausimus gali suteikti kvalifikuoti veterinarijos gydytojai, veterinarijos vaistinių ar didmeninių veterinarinių vaistų prekybos įmonių specialistai. Atsižvelgę į laikomų gyvulių skaičių, vietovę, kitus veiksnius, jie gali patarti, kokias pasirinkti apsaugos priemones.
Labai svarbu laikytis veterinarinių vaistų informaciniame lapelyje pateiktų nurodymų, taip pat atkreipti dėmesį į išlaukos laikotarpį (tai laikas nuo paskutinio veterinarinio vaisto naudojimo gyvūnams iki maisto produktų iš tų gyvūnų gavimo). Šis laikotarpis būtinas siekiant užtikrinti, kad maisto produktuose nebūtų aptinkama veterinarinių vaistų likučių.
Veterinarijos specialistai primena, kad norint saugiai ir efektyviai gydyti ir saugoti gyvulius, reikia naudoti tik vaistus, kurie įtraukti į Veterinarinių vaistų registrą (http://vetlt1.vet.lt/vr/Default.aspx ). Kovai su vabzdžiais ūkinių gyvūnų laikymo vietose (pvz.: tvartuose) taip pat turi būti naudojami tik autorizuoti ar registruoti biocidiniai produktai. (http://www.nmvrvi.lt/uploads/File/Biocidu_registravimas/bio2.html ).
