Mantvydas Šemeta: Anti-alcoholicus Lithuanus

Mūsų išrinktoji valdžia dirba kiekvieną dieną tik dėl mūsų ir yra pasiruošusi mus gelbėti, net jei prireiks, nuo mūsų pačių. Kadangi, ji taip ir lieka neįvertinta, o jos didvyriškus nuopelnus palydi menki alkopramonės nupirktų žmonių komentarai ir pašaipos (nes kas gali vadovaujantis sveiku protu prieštarauti mūsų išrinktiesiems?), šis straipsnis yra skirtas parodyti, kokios naujos alternatyvos gali atsiverti mūsų šioje ašarų pakalnėje, vadinamoje Nais… Lietuva. Tad siekiant valstietiško naujienų standarto (bent 50% pozityvios informacijos), noriu nušviesti apie naują mūsų blaivo gyvenimo perspektyvą:
- Tik Lietuvoje bus galima išvysti 1 centą kainuojančių masinių renginių ir mugių. Kodėl? Nes mokamus renginius organizuoti bus lengviau ir tai reikalaus mažesnio pasiruošimo. Neturėjote kur išleisti piniginėje esančių centų? Dabar turėsite!
- Jeigu ir pasitaikys tų stebuklingų nemokamų masinių renginių, nuo šiol jie galės siūlyti naujas ir papildomas pramogas, kurių niekur kitur pasaulyje nepamatysi. Ne vienas nuskambėjęs atsiliepimas apie planuojamas pataisas, kad tai kenks šalies įvaizdžiui ir turizmui. Nė velnio! Įsivaizduokime, jog mūsų šalis galės pasiūlyti pačią unikaliausią atrakciją užsieniečiams – galimybę pamatyti aptvaruose sėdinčius vietinius lietuvius su alaus bokalu rankose, kaip žmonių zoologijos sode.
- Bet čia dar ne viskas! Negalime pamiršti ir mūsų jaunosios kartos! Kadangi vyresnieji bus aptverti savo aptvaruose, šalia bus įrengtos unikalios ir linksmos žaidimų aikštelės “vaikams iki 20 metų”.
- Visuomenėje atsiras tam tikra žmonių grupė, kuri bus tvirtai įsitikinus, jog alkoholiniai gėrimai neegzistuoja, nes paprasčiausiai tokių nebus matę. Istorijas apie alaus skardines, vyno butelius ir kitus panašaus tipo mitologinius sutvėrimus bus kuriamos istorijos, o tėvams iškils dar vienas sudėtingas “pokalbis” su savo mažamečiais vaikais, kai jie “užsienietiškuose” filmuose pamatys dėdę ar tetą su keistais gėrimais.
- Tik Lietuvoje atsiras nauja sporto rūšis – sekmadieninės estafetės, o parduotuvės tą dieną nuo 15 valandos bus apytuštės, o religingi gyventojai susidurs su moraline dilema – bažnyčia ar Dievo kraujo butelis.
- Tik Lietuvoje karštą vasaros dieną pagaliau galėsime lauko kavinėse susirasti vietą atsisėsti, nes visi lankytojai dėl kažkokių priežasčių daugiausiai rinksis vidaus kavines.
- Šios pataisos ir planuojami alkoholio apribojimai stipriai įtakos alkoholizmu sergančius asmenis, ypač kaimiškosiose vietovėse. Galbūt netiesiogiai, nes visos planuojamos priemonės iš esmės jų nelies, tačiau visa likusi visuomenė su savo pykčiu privers juos nustoti gerti. Kaip nors…
O dabar rimtai…
Planuojamos įvesti priemonės taps tik papildomu balastu mums visiems ir realios alkoholizmo problemos neišspręs.
Atrodytų, jog didžiausia ir opiausia problema su nesaikingu vartojimu kyla būtent iš tos aktyviosios visuomenės grupės, kuri vaikščioja į viešus renginius arba sėdi lauko kavinėse. Vis pamirštama, jog opiausia alkoholio problema yra būtent periferijose, tarp socialiai žemiausių sluoksnių, kuriems priimtinesnė yra buitinio alkoholizmo forma. Tačiau šioje situacijoje mes susiduriame su sunkesne užduotimi – realių socioekonominių problemų identifikavimas ir jų sprendimas. Socialinė atskirtis, žema savigarba, veiklos/darbo trūkumas ar paprasčiausias neturėjimas ką veikti – tai yra giluminės priežastys, dėl kurių žmonės linksta į nuolatinį svaiginimąsi. Žinoma, kad lengviausias to sprendimas riboti prieigą prie alkoholio visiems, tačiau turime visi išsikelti klausimą sau – ar tikrai mes norime spręsti problemą, o gal tik ją užglaistyti?
Galbūt teisinga yra teigti, jog visuomenė turi suprasti esamos situacijos rimtumą, tačiau tai galima pasiekti tik valdžiai vedant dialogą su visuomene. Įvairūs pavyzdžiai rodo, jog primestos taisyklės iš aukščiau neduoda reikiamų rezultatų jei tai nesulaukia platesnio palaikymo. Jeigu mokami renginiai už simbolinį 1 cento mokestį gali atrodyti kaip šaržas, galime prisiminti prekybos centrams primestą draudimą rodyti alkoholio nuolaidas. Kokia to pasekmė? Akivaizdžiai mažesnės kainos arba po įvairiomis kitomis etiketėmis prekiaujamas pigesnis alkoholis.
Panašiai gali baigtis ir su vis bandoma apsaugoti jaunąja karta. Vis labiau rodoma nepagarba jaunam žmogui, kaip negalinčiu pačiam priimti reikiamų sprendimų apie savo sveikatą ir gyvenimą. Ir turiu omenyje ne vaiką, už kurį atsako tėvai ar globėjai – yra kalbama apie nepasitikėjimą pilnamečiu žmogumi, kuris jau turi priimti svarbiausius savo gyvenimo ar net valstybės pasirinkimus. Kaip jam suprasti ir palaikyti valdžios norą pažaboti alkoholizmą, jeigu jų požiūriu jis nei kiek nesiskiria nuo dvylikamečio vaiko?
Taip pat, amžiaus cenzo didinimas neatneš jokio rezultato, kol valstybė nesugebės užtikrinti, jog dabartinės tvarkos būtų laikomasi. Girdėti argumentai apie kepenų ciroze sergančius nepilnamečius, nors ir kaip absurdiškai jie beskambėtų, nei kiek nepasikeis net jei tą cenzą didinsi labiau ir labiau. Jeigu vartoti alkoholį sugebi būdamas 14, kas pasikeis jei būsi 19 metų amžiaus?
Apie vieną mūsų rytų kaimynę egzistuoja išsireiškimas, kad jos vien tik protu nesuvoksi. Tačiau, po vakarykštės dienos Seimo posėdžio, šis išsireiškimas gali būti puikiai pritaikytas ir mūsų valstybei. Tačiau, nors pirmuoju variantu tas išsireiškimas kyla iš didelio alkoholio vartojimo, mūsų atveju tai gali kilti iš abstinencijos ir noro kontroliuoti. Problema niekados nebuvo pats alkoholis. Problema egzistuoja liguistame požiūryje į alkoholį. Standartiškai tas požiūris reiškia potraukį jam. Tačiau, šioje valstybėje, vis labiau ir labiau stiprėja priešingas atvejis – liguistas šleikštulys alkoholiui. Visur besivaidenantys alkoholio pramonės interesai, nepasitikėjimas visuomene ir pastovus šios problemos eskalavimas, lyg be jos nebūtų kitų visuomenei opių problemų, pradeda panašėti į karštinę, kuri aptemdo racionalų mąstymą.
Jei kitą savaitę bus priimtos alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, alkoholis taps ne tik prabangos preke ar uždraustuoju vaisiumi. Tai taps dar viena papildoma našta mums visiems, apie kurios neveiksmingumą visi aptarinėsim dar ilgai. O valdžios suvokti ir vertinti jau nebereikės. Ji geriau žino. Už mus visus.