Nutrijoms laikyti reikia gauti leidimą
Nuo 2016 m. nutrijos yra paskelbtos Europos Sąjungos invazine gyvūnų rūšimi, todėl ir jų augintojai Lietuvoje turėtų suskubti jas realizuoti arba gauti leidimą laikyti komercijos tikslais. Tokį leidimą įgaliota išduoti Aplinkos apsaugos agentūra.
Į Europos Komisijos patvirtintą ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys, kurios aptinkamos ES šalyse. Naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis, kai invazinės rūšys įtrauktos į šį sąrašą, leidžiama tik gavus atitinkamą leidimą, kurį išduos Aplinkos apsaugos agentūra.
Šias invazines rūšis, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, griežtai draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką. Kadangi minėtajame sąraše yra gyvūnų ir augalų rūšių, kurias turi privatūs asmenys, zoologijos ir botanikos sodai ar kitos organizacijos, EK šių rūšių savininkams nustatė pereinamuosius laikotarpius. Pavyzdžiui, asmenys, komercijos tikslais laikantys invazines rūšis, kurias įsigijo prieš jas įtraukiant į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, turės jas ne vėliau kaip per dvejus metus perduoti, parduoti asmenims, kurie turi EK leidimą tas rūšis laikyti, arba per vienus metus nuo rūšies įtraukimo į šį sąrašą pagal nustatytus reikalavimus perduoti kitiems asmenims naudoti nekomerciniais tikslais, arba laikyti ūkiniais tikslais.
Nutrijos natūraliai paplitusios Pietų Amerikoje, o į Europą buvo atvežtos XIX a. pabaigoje ir laikomos dėl mėsos ir kailio. Šis graužikas sveria 5-9 kg, gyvena apie 8 metus. Per metus atsiveda dvi vadas po 5-6 jauniklius.
Gamtoje nutrijos veisiasi šalia negilių, lėtai tekančių vandens telkinių, kuriuose jos maitinasi, slepiasi nuo kaitros ir nuo plėšrūnų. Tarp kranto augalų jos stato laikinas buveines – lizdus arba krantuose išsikasa urvus. Nutrijos nekaupia atsargų žiemai, ištisus metus maitinasi vandens arba priekrantės augalais. Jeigu trūksta sultingų augalų, nedideliais kiekiais ėda medžių, krūmų lapus ir jaunų šakelių žievę. Kadangi nutrijos per diena suėda ketvirtadalį jų kūno masės sudarančio maisto, tad nuėda didelius augalų plotus. Toks nutrijų maitinimasis, rausimas sukelia erozijas ir natūralius vandens telkinius, ypač pelkes, paverčia atviromis vandens buveinėmis.
Lietuvoje nutrijų plitimą stabdo šaltos žiemos, nes jos neprisitaikė gyventi užšąlančiuose vandens telkiniuose, nesiorientuoja po ledu, blogai ištveria šaltį ir skersvėjus.
