Kaimui nelengva apsispręsti, kuriuo keliu eiti
Žemės ūkio mokslo taryba yra mokslo pažangos koordinavimo žemės ūkyje ekspertė ir patarėja. Gegužės 29 d. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykęs tarybos posėdis buvo skirtas bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pokyčiams po 2020 m. ir Lietuvos galimybėms aptarti.
Ministerijos specialistai posėdyje apžvelgė šiuo metu Europos Sąjungoje vykstančias diskusijas ir aptarė galimus BŽŪP raidos scenarijus po 2020 m.
Posėdyje pristatytos pirminės ŽŪM įžvalgos: BŽŪP turi išlikti stipri bendroji ES politika, turi būti užtikrintas pakankamas jos finansavimas, prisitaikant prie naujos aplinkos išlaikyti du ramsčiai – tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros, o pati BŽŪP – supaprastinta. Lietuva tikisi, kad po 2020 m. visų valstybių ūkininkams bus užtikrintos lygios konkurencinės sąlygos, atsiras efektyvesni rizikos valdymo instrumentai, sustiprės ūkininkų derybinės galios, bus siekiama geresnio maisto grandinės funkcionavimo, skatinama kooperacija. Reikalingas ir ES teisinis reguliavimas siekiant sąžiningos prekybos praktikos, taip pat būtina stiprinti smulkius ir vidutinius ūkius, skatinti eksportą.
,,Jeigu šalims duotų visišką laisvę disponuoti skiriamais pinigais, tai jau nebebūtų bendroji žemės ūkio politika“, – pastebėjo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pabrėžęs ypatingą tiesioginių išmokų suvienodinimo svarbą tarp šalių narių žemdirbių. „Aš linkęs BŽŪP pokyčius vadinti modernizavimu, o ne reforma. Iš derybinės perspektyvos labai svarbu išsigryninti du-tris prioritetus. Dėmesys inovacijoms tik didės ir tai yra vienas iš akcentų, už kurių galima „kabintis“, – situaciją apibūdino žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.
Mokslinį požiūrį į BŽŪP – kur turėtų sukti kaimo plėtra ir žemės ūkio politika po 2020 m. – pristatė Aleksandro Stulginskio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovai. „Tenka pripažinti, kad žemės ūkis be tiesioginių išmokų yra negyvybingas. Lietuvoje problemų tikrai nemažai – šalia modernaus traktoriaus dirba ir arklys. Taikomasis mokslas apleistas, jo mažėja“, – savo nuomonę išsakė tarnybos direktorius Edvardas Makelis.
Diskusijoje dalyvavę mokslininkai pripažino, kad gilėjant demografinėms problemoms kaime, labai sunku apsispręsti, kuriuo keliu eiti ir kokius prioritetus BŽŪP turėtų skirti.
