Prisimintas poetas Paulius Širvys ir pagerbtas arkivyskupas Teofilius Matulionis
Paskutinį gegužės savaitgalį vyko literatūrinio festivalio „Rašytojų balsai iš A. Vienuolio verandos: klasika ir modernumas“ renginiai Anykščiuose. Gegužės 27 ir 28 dienos renginiuose dalyvavo aktoriai Česlovas Stonys, Saulius Sipaitis ir operos solistas Pranas Zaremba, buvo prisimintas poetas Paulius Širvys ir arkivyskupas Teofilius Matulionis.
Gegužės 27 d., šeštadienį, 19 val. prie A. Baranausko klėtelės – Česlovo Stonio kompozicija „Amžinai, amžinai neramus“. Paulius Širvys – eilėse, dainose, prisiminimuose.
„Kiek daug apie Paulių Širvį prirašyta. Kiek daug pripasakota. Kiek daug jį pažinojusių, kiek daug „draugų“. O jis parašė: „Aš toks vienas,velnioniškai vienas“.
Mes jo nepažinojom. Mes jį matydavom iš tolo. Mes nedrįsom plekšnoti jam per petį ar siūlytis į „bičiulius“. Mums jis buvo didis Poetas. Toks ir liko.
Kompoziciją „Amžinai, amžinai neramus“ dėliojau kaip mozaiką iš jo paties ir jo Vienintelės prisiminimų, laiškų. Čia skambės Poeto kaimynų, draugų ir… nedraugų mintys apie jį ir jo poeziją. Čia dainuosime jo tekstais sukurtas dainas.
Sunku patikėti, bet buvo ir tokių, kurie ne tik mokė Poetą, kaip rašyti eilėraščius, bet ir įsakmiai nurodinėjo, apie ką rašyti.
Nuo išdavystės, pasipūtimo, primityvizmo, nuo Generolų poezijoje Poetas bėgo į kavines, užkandines, bėgo į jūrą, bėgo į absoliučią Vienatvę. Taip gimė geniali Poezija, taip save naikino Poetas. Tačiau ir Poezija, ir Poetas išliko mūsų širdyse“, – renginio anonse kalbėjo aktorius.
Sekmadienį 12 val. Anykščių Šv. Mato bažnyčioje vyko literatūrinė Č. Stonio kompozicija „Tebūnie Dievo valia“, skirta šviesiam arkivyskupo Teofiliaus Matulionio atminimui.
„Meilės, Atlaidumo, Tikėjimo, Vilties, Šviesos ir Tiesos skleidėjas – toks buvo Arkivyskupas Teofilius Matulionis.
Kankinys. Kalinys ir tremtinys. Caro žandarų persekiotas. Lenino bolševikų kankintas. Sovietinės Lietuvos čekistų nužudytas. Visą gyvenimą laužytas ir niekada nepalūžęs. Nemarus mirtingasis.
Prie Jo karsto 1962 metų rugpjūčio 20-ą dieną buvo pasakyti tokie žodžiai: „Pavergtoji Lietuva neteko amžinąjį atilsį arkivyskupo Matulionio. Tai vienas tų asmenų, kurio kapas neabejotinai telks apie save gyvuosius. Tai Dievo žmogus, kurių taip stokoja dabarties gyvenimas. Anot amerikiečių generolo Bradley: „Mes turime per daug mokslininkų ir per mažai Dievo žmonių. Mes perskrodėme atomo paslaptį, bet atmetėm Kristaus pamokslą nuo kalno.“
Arkivyskupas Teofilius Matulionis visuose gyvenimo bandymuose, kančiose, persekiojimuose kantriai nešė savo kryžių, nuolat kartodamas: „Fiat voluntas Dei – Tebūnie Dievo valia“.
Popiežius Pijus XI pasakė: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį“.
Kaip skaudu būtų, jeigu kada nors išgirstume tokius žodžius: „Apgailėtina ta tauta, kuri užmiršta savo didvyrius“. Neleiskime, kad taip atsitiktų“, – kviesdamas pagerbti Didį Žmogų kalbėjo Č. Stonys.
Aktoriai Saulius Sipaitis, Česlovas Stonys ir operos solistas Pranas Zaremba priminė erškėčiuotą Arkivyskupo, o tuo pačiu ir visos Lietuvos kelią, skaitė eiles, giedojo giesmes, dainavo tremtinių ir partizanų dainas.
