Pataisos įstaigų modernizavimas: būtina gerinti fizines sąlygas

Kalinių išlaikymas Lietuvai kainuoja dešimtis milijonų eurų. Dėl prastų įkalinimo sąlygų kaliniai kasmet prisiteisia kompensacijas – 2012-2013 m. teismuose išnagrinėta 800 bylų, iš valstybės prisiteista apie 144 tūkst. eurų. Be to nuteistieji užverčia pataisos įstaigas ir kitais ne visuomet pagrįstais ir logiškais skundais, į kuriuos privaloma atsakyti raštu, o tai paralyžiuoja pataisos įstaigų darbuotojų darbą. Kaip spręsti šią situaciją?

Lietuvos pataisos įstaigose nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose po 18-20 asmenų. Grūstis sąlygoja dažnus nuteistųjų tarpusavio konfliktus, muštynes, grupuočių susidarymą ir netgi žmogžudystes. Tokios sąlygos ne tik ydingos patiems kaliniams, bet ir pavojingos kalėjimuose dirbančiam personalui.

Pasak Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininko Jono Stašinsko, esame pirmieji Europoje iš kaimyninių šalių pagal kalinių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų. Tai rodo, kad dabartinė sistema yra nepakankamai veiksminga.

„Formaliai nuteistajam už gerą elgesį yra gerinamos gyvenimo sąlygos: taikomas laisvesnis režimas, mažesnė priežiūra, suteikiama daugiau galimybių kontaktuoti su artimaisiais, dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos programose, netgi trumpam išeiti iš įkalinimo įstaigų mokslo ar darbo tikslais. Tačiau praktikoje tai veikia silpnai. Juk dabar žmogus keleriems ar daugiau metų yra visiškai izoliuojamas nuo išorinio pasaulio, o suėjus bausmės atlikimo terminui, jam atidaromos durys ir pasakoma – laisvas. Nenuostabu, jog po tokios patirties žmogus vėl nusikalsta ir grįžta į kalėjimą“, – sako J. Stašinskas.

Pasak teisingumo ministro Juozo Bernatonio, sparčiau modernizuoti įkalinimo įstaigas padės norvegai.

„Jau rekonstruojamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patalpos, Alytaus pataisos namų bei Kauno nepilnamečių tardymoizoliatoriaus-pataisos namų statiniai, Laisvės atėmimo vietų ligoninė iš Vilniaus bus perkelta į Pravieniškes. Be erdvesnių patalpų nuteistiesiems, pradedame skirti didesnį dėmesį įkalinimo įstaigų personalo saugumui ir darbo sąlygoms gerinti, jų kompetencijų tobulinimui“, – teigia ministras.

Kalėjimų departamentas pradėjo įgyvendinti projektus, orientuotus į nuteistųjų skaičiaus įkalinimo įstaigose mažinimą taikant priemones, alternatyvias laisvės atėmimo bausmėms: intensyvią priežiūrą, lygtinį paleidimą, galimybę taikiai išspęsti ginčą taikant taikomąjį tarpininkavimą – mediaciją. Viena iš naujovių – pusiaukelės namų (atviro tipo įkalinimo įstaigų) steigimas. Į juos gerai besielgiantys ir keisti savo gyvenimą nusiteikę nuteistieji galės būti perkelti besibaigiant bausmės laikui. Todėl nuteistųjų skaičius uždaro tipo įkalinimo įstaigose turėtų mažėti, o su juo – ir gerėti gyvenimo sąlygos.

Šių metų sausio 9 d. su viešuosius pirkimus laimėjusia bendrove “Panevėžio miestprojektas” pasirašyta sutartis dėl Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos 3 sektoriuje esančių gyvenamųjų patalpų projektavimo darbų. Šie darbai turėtų būti baigti iki šių metų kovo. Bendrabučio tipo kambariai vėliau bus rekonstruoti į kameras, kuriose gyvens po 3-4 nuteistuosius.

„Kol kas būsimų projektų idėjos yra pradinėje stadijoje, tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad bus orientuojamasi į nuteistųjų gyvenimo sąlygų gerinimą, alternatyvių priemonių laisvės atėmimo bausmėms taikymą, žmogaus teisių užtikrinimą Lietuvos įkalinimo įstaigose, nuteistųjų reabilitaciją ir resocializaciją“, – pažymi Lauras Zaičenkovas, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos projektų valdymo skyriaus vedėjas.

Pagal Norvegijos finansinio mechanizmo finansuojamą programą Nr. LT14 „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“, yra vykdomi 5 projektai, orientuoti į nuteistųjų gyvenimo sąlygų gerinimą, socialinio užimtumo didinimą. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas nuteistųjų reabilitacijai bei švietimui, taip pat pataisos įstaigų darbuotojų kvalifikacijai tobulinti. Šiems projektams iš viso skirta 7,7 mln. eurų Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.