Kalnelio piliakalnio mįslė įminta, bet biurokratai klaidų netaiso dešimtmečiais

Atrodytų, Joniškio savivaldybės požiūris į savo krašto istoriją jau pramušė bet kokį dugną, kai prieš metus Stanislovo Goeso dvaras Medvilioniuose teisiškai buvo paverstas yrančia kolchozo ferma ir jau planuotas nugriauti. Panašus požiūris ir į seniausią Žiemgalos istoriją menančius dalykus – Kalnelio piliakalnį.

Ne vienas Lietuvos keliautojas buvo suklaidintas, norėdamas aplankyti Kalnelio, arba kitaip vadinamą – Sidabrės piliakalnį. Visiška painiava – rodyklės rodo į kitą pusę, internetiniai šaltiniai piliavietės istoriją iliustruoja dvarvietės nuotraukomis.

Paskutinės žiemgalių pilies vieta jau seniai žinoma, bet nekompetentingiems šaltiniams labiau patinka mėgėjiški pasakojimai, o ne istoriniai faktai.

Situacija savo ciniškumu kiek primena Medvilionių dvaro istoriją, kuri, rodos, baigėsi laimingai – dvaras įtrauktas į saugomų vertybių sąrašą.

Joniškio šviesuomenės atstovai socialinėje erdvėje susikibo su savivaldybės atstovais dėl klaidinančių nuorodų į Kalnelio piliakalnį. Jei istorikas sako, kad rodyklės rodo į priešingą pusę, nei iš tiesų šis objektas yra, tai biurokratas atkerta, jog yra ir kitų istorikų, kurie mano kitaip.

Maža to, sekdami rodyklę keliautojai iš tiesų randa kalvelę ir akmeninį postamentą, liudijantį, jog čia ir yra Kalnelio arba Sidabrės piliakalnis. Prieš gerą dešimtmetį buvo įdėta nemažai pastangų, klaidingai pažymint šią istorinę vietą, o klaidos vangiai taisomos. Tiksliau – visai netaisomos.

Klaidai daugiau kaip 130 metų

Šiek tiek aiškumo įneša archeologas Ernestas Vasiliauskas. Jis aiškiai išdėlioja, kaip gimė istorinės vietos žymėjimo ir identifikavimo klaida, kas trukdo ją ramiai bei greitai ištaisyti.

Pačiame Kalnelio kaime sukame ten, kur veda rodyklė. Už Sidabros upelio – į dešinę. Čia iš tiesų randame kalnelį, tačiau piliakalniams neįprastoje vietoje. Aplinkui plyti ganomos ir šienaujamos pievos.

E.Vasiliauskas teigia, kad šioje vietoje iš tikrųjų yra dvarvietė. Tyrinėtojai čia aptiko šešiolikto amžiaus kultūrinį sluoksnį. Čia iš tiesų yra šiek tiek aukštesnė vieta – kaip tik dvaro sodybai.

Kalnas šioje vietoje, tikėtina, padidėjo tuomet, kai buvo kasamas tvenkinys. Vėliau ant jo dėl grožio užritintas mitologinis dubenuotas akmuo. Panašus kalnas yra ir kitoje tvenkinio pusėje.

„Čia iš tiesų buvo dvaras, tačiau senesnių archeologinių radinių neaptikta. Nepanašu, kad tikslioje Sidabros ir Vilkiaušio upių santakoje būtų piliakalnis. Tai puiki vieta minėti archeologines Sidabrės datas, bet tai nėra šis piliakalnis“, – tvirtino archeologas, vadindamas prie tikrojo piliakalnio.

Pakeliui paaiškino, jog painiavą dėl Kalnelio piliakalnio pradėjo archeologas mėgėjas Julijus Dioringas, kuris, nepabuvojęs šioje vietovėje, vadovaudamasis apytiksliais raštais, 1882-aisiais nurodė Sidabrės pilies vietą minėtų upelių santakoje.

Šią mintį dar pagilino kraštotyrininkas iš Žeimelio krašto Juozas Šliavas. Jis parašė straipsnį apie žiemgalius ir pakartojo Dioringo nurodomą vietą.

Dar labiau pilies kalną į užmarštį nugramzdino kapinės. Čia ant kalno daugiau kaip prieš du amžius buvo pradėta laidoti, pastatyta koplyčia. Dėl tokios veiklos kalno išvaizda gerokai pasikeitė, tačiau žinovams abejonių nekyla – kalnas išlaikė piliakalnio ypatumus iki šiol.

Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad būtent šioje vietoje neabejotinai buvo Sidabrės pilis, senovės žiemgalių gyvenvietė. Tryliktajame amžiuje čia dirbo juvelyras, buvo išplėtoti įvairūs amatai, neabejotinai vyko prekyba. Čia buvo to meto pietinių žiemgalių administracinis centras, tankiai apgyvendinta vieta.

Kelininkai žino geriau už paveldosaugininkę?

E.Vasiliausko nuomone, valdininkai vengia pripažinti klaidą, nes dar patys yra dalyvavę arba prisidėję prie tokio Sidabrės pilies įamžinimo: „Man toks karštligiškas klaidos neigimas atrodo keistas.“

Joniškio savivaldybės paveldosaugininkė Regina Leknickienė diskusijose socialiniame tinkle teigusi, jog galima vadovautis ir kitais šaltiniais, dabar tvirtina, kad klaida iš tiesų yra žinoma ir nuorodos turėtų būti sutvarkytos – piliavietė ir dvarvietė bus pažymėtos teisingai.

Paveldosaugos specialistė teigia, jog klaida buvo padaryta dėl to, kad klaidinga informacija buvo patalpinta ir kultūros vertybių registre.

O kas jau yra daroma, kad ši klaida būtų ištaisyta? Paveldosaugininkė dėl papildomos informacijos kažkodėl pasiuntė pas kelininkus: „Pernai gruodžio mėnesį ši informacija buvo patikslinta ir vertybių registre. Šitas klausimas bus sprendžiamas. Daugiau žinotų mūsų specialistas, atsakingas už kelius. Bandžiau jo klausti, kadangi krašto kelias…“

R.Leknickienė teigia, kad jai asmeniškai yra sunkoka viską suprasti, kai ginčijasi istorikai: „Mums, architektams, sunku suprasti, kaip galima ginčytis dėl vietų, kurios jau yra patvirtintos. Kad nebūtų kažkokių diskusijų, reikia pastatyti rodykles, kokios yra nurodytos kultūros vertybių registre.“

Paveldosaugos specialistė siūlė nekreipti dėmesio į jos asmeninę nuomonę, kurią ji reiškė socialinėje erdvėje.

„Tai asmeninio pobūdžio nuomonė – kaip eilinės gyventojos, kuri kažkada prieš kažkiek metų dalyvavo pažymint tą vietą. Juk ir dėl Saulės mūšio vietos taip pat kyla įvairių spėlionių. Kalnelio piliakalnio atveju yra labai aiškūs tyrimai. Matomai ten ir buvo Sidabrės pilis“, – sakė paveldosaugininkė.