Vyriausybė pripažino religinių bendruomenių nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą
Vasario 4 d. Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui pripažinti septyniolikos katalikų bažnyčios parapijų bei vienos musulmonų-sunitų religinės bendruomenės nuosavybės teises į šių religinių bendruomenių faktiškai valdomus maldos namų pastatus bei šių pastatų priklausinius.
Nuosavybės teisės buvo pripažintos Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijai ir Adomynės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijai Kupiškio rajone į bažnyčių pastatus ir varpines, Dambavos Dievo Apvaizdos parapijai Radviliškio rajone – į bažnyčios pastatą ir priklausinius, Karklėnų Šv. Apaštalo Baltramiejaus parapijai Kelmės rajone – į bažnyčios pastatą, varpinę ir priklausinius, Keturiasdešimt Totorių kaimo musulmonų-sunitų bendruomenei Vilniaus rajone – į mečetės pastatą bei Žarėnų-Latvelių Šv. Mikalojaus parapijai Šiaulių rajone – į bažnyčios pastatą ir jo priklausinius.
Taip pat pripažintos nuosavybės teisės į Daujėnų Švč. Jėzaus vardo parapijai Pasvalio rajone į bažnyčios pastatą ir jo priklausinius, Juozapavos Šv. apaštalų Simono ir Judo parapijai Šiaulių rajone – į bažnyčios pastatą, Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai Kelmės rajone – į bažnyčios pastatą, Kurų Šv. Antano Paduviečio parapijai Radviliškio rajone – į bažnyčios pastatą, Pašilės Šv. Jurgio parapijai Kelmės rajone – į bažnyčios pastatą ir jo priklausinius, Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijai ir Subačiaus Švč. Trejybės parapijai Kupiškio rajone – į bažnyčių pastatus ir jų priklausinius, Šaukėnų Švč. Trejybės parapijai Kelmės rajone – į bažnyčios pastatą ir jo priklausinius, Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapijai Radviliškio rajone – į bažnyčios pastatą ir jo priklausinius, Šimonių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijai Kupiškio rajone – į bažnyčios pastatą ir jo priklausinius, Velykių Šv. apaštalo Andriejaus parapijai Panevėžio rajone – į bažnyčios pastatą ir jo priklausinius bei Vidsodžio Šv. Antano Paduviečio parapijai Kelmės rajone – į bažnyčios pastatą ir jo priklausinius.
Iki 1948 metų, kuomet buvo paskelbtas bažnyčių pastatų nacionalizavimas, šie maldos namai buvo religinių bendruomenių nuosavybė. Sovietmečiu šie pastatai ir toliau buvo naudojami religinių bendruomenių religinėms reikmėms.
Sutvarkius minėtų maldos namų nuosavybės teisių klausimą bus sudarytos galimybės, be kita ko, savininkams puoselėti dalį šių nekilnojamojo turto objektų kaip kultūros vertybes.
