Klimato kaitos problemos: sprendimai reikalingi nedelsiant
VšĮ Kauno regioninė energetikos agentūra gegužės 31 d. – birželio 3 d. organizavo ekspertų vizitą į Norvegiją, kurio metu vyko susitikimai pagal tarptautinio projekto „Klimato kaitos švelninimas ir pritaikymas vietos lygmeniu“ programą. Projektas finansuojamas pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietinės ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“. Projekto tikslas – stiprinti Lietuvos savivaldybių gebėjimus klimato kaitos valdymo srityje. Projekto partneriai – Norvegijos vietos bei regioninės valdžios institucijų asociacija (KS), Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Kauno regioninė energetikos agentūra (KREA).
Lietuvos delegaciją sudarė Justinas Kilpys, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM klimatologas, Kęstutis Pauša, VĮ Energetikos agentūraos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas, Nerijus Jurkus, Advokatų kontoros Cobalt, advokatas, Tercizijus Varkala, VšĮ Kauno regioninės energetikos agentūros Aplinkos inžinerijos specialistas. Vizito metu Lietuvos delegacija lankėsi savivaldybėse ir atsakingose Norvegijos, su klimato kaitos problemomis susijusiose institucijose, kur gilinosi į Norvegijai iškylančias problemas bei jų sprendimo būdus. Malonu, kad visus organizacinius klausimus ir susitikimus iš anksto suderino p. Knut Hjorth-Johansen – projekto partneris iš Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacijos.
Susitikimai ir diskusijos Norvegijos vandens išteklių ir energijos direktorate atskleidė, kad ši organizacija rūpinasi visais reikalais, susijusiais su vandeniu – lietūs, potvyniai, elektros gamyba, tačiau išskyrus geriamąjį vandenį ir jo kokybės užtikrinimą, kuriuo rūpinasi savivalldybės. Norvegijoje vyrauja hidroelektrinėse pagaminta elektros energija (apie 94 proc.), o likusi dalis gaunama iš geoterminės ir vėjo energijos. Lankydamiesi Norvegijos vietinės ir regioninės valdžios institucijų asociacijoje sužinojome apie atskiroms savivaldybėms (jų čia yra viš 400) iškylančias klimato kaitos švelninimo problemas ir veiksmus prisitaikant prie šių pokyčių. Barum savivaldybės teritorijų planavimo architektas Pedro Ardila papasakojo apie specifinius savivaldybės sprendimus, susijusius su buvusio oro uosto infrastruktūros panaudojimu, paviršinio lietaus vandens surinkimu, dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimu,
socialinio komplekso (mokykla, vaikų darželis, biblioteka, sporto salės ir kt.) įrengimu, energetiškai „pasyviuose“ pastatuose. Norvegijos Aplinkos agentūros atstovai pristatė savo veiklą kuriant potencialias klimato kaitos švelninimo bei teršalų išmetimo mažinimo priemones. Oslas nustebino savo žaluma, parkais ir elektromobilių gausa gatvėse ir stovėjimo aikštelėse – čia tokie automobiliai turi įvairių privilegijų ir lengvatų. Iš viso Norvegijoje priskaičiuojama apie 100 tūkstančių tokių transporto priemonių. Klimato kaitos prognozes bei įvairius scenarijus pristatė Norvegijos meteorologijos instituto darbuotai – jų prognozėse iki 2100 metų pateikti galimi procesų vertinimai (potvyniai, štormai, liūtys, kalnų nuošliaužos, temperatūrų svyravimai ir kt.), kurie turėtų padėti planuojant ir įgyvendinant ūkio plėtrą, kuriant reikalingą infrastruktūrą ir pan.
Lietuvos ekspertai, susipažinę su Norvegijos patirtimi (teisine ir technologine aplinka) sprendžiant klimato kaitos poveikio švelninimo ir adaptavimo klausimus, susitiko su Norvegijos partnerio pakviestais ekspertais, kurie kartu rengs gaires klimato kaitos švelninimui ir įgyvendinimui savivaldybių lygmeniu Lietuvoje. Norvegijos ekspertė, Vakarų Norvegijos taikomųjų mokslų universiteto profesorė Deborah E. Davis, akcentavo, kad labai svarbu klimato kaitos švelninimo problemas spręsti kartu ir keistis patirtimi bei taikyti jau išbandytas technologijas. Ji pabrėžė, kad labai svarbu teisingai įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamas priemones prisitaikymui prie pokyčių. sutelkę bendras žinias ir patirtį, abiejų šalių ekspertai sukurs gaires, kurios būtų skirtos vietos valdžios institucijoms palengvinti Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimą. Gairėse taip pat numatoma pristatyti geriausius Norvegijos praktinius pavyzdžius.
Birželio pabaigoje grupė atsakingų Lietuvos savivaldybių darbuotojų (10 asmenų) lankysis Norvegijos atitinkamose institucijose, kuriose vietos atsakingi pareigūnai dalysis patirtimi ir atsakys į rūpimus klausimus.
