L. Kukuraitis: „Neįgalumo ir darbingumo nustatymas bus sugriežtintas ir optimizuotas, o kova su korupcija – visapusiškai stiprinama“

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis po įvykių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių skyrių padaliniuose teigia, kad bus stiprinama kova su korupcija nustatant neįgalumą ir darbingumą.

„Jau dabar bendradarbiaujame ir toliau stiprinsime kovos su korupcija veiksmus kartu su pačia Specialiųjų tyrimų tarnyba. Siekdami, kad tokioms korupcijos apraiškoms būtų užkirstas kelias,  iš naujo peržiūrėsime neįgalumo nustatymo tvarkas, patikrinsime gavėjų skaičių bei sudarysime Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos optimizavimo planą, didinsime jos darbų efektyvumą. Svarbiausias dalykas – iš esmės performuosime neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemą. Šiuos klausimus jau aptarėme ir su Premjeru Sauliumi Skverneliu“, – sako Linas Kukuraitis.

2017 m. pradžioje mūsų šalyje netekto darbingumo pensijos buvo mokamos 245 tūkst. gyventojų, palygintus su 2016 m., šis skaičius šiek tiek sumažėjo. Neįgalumo pensijas gauna apie 48 proc. vyrų ir apie 52 proc. moterų. Neįgalių vaikų skaičius, palygintus su 2016 m., šiek tiek didėjo ir siekė 14,8 tūkst. Neįgalių asmenų skaičiaus dinamika pagal darbingumo lygį (invalidumo grupes) ir neįgalumo lygį 2012 – 2016 metais pateikta diagramoje.

Neįgalių asmenų skaičiaus dinamika pagal darbingumo lygį (invalidumo grupes) ir neįgalumo lygį 2012–2016 metais

2012–2016 metais neįgaliųjų skaičius visose apskrityse mažėjo. Taip pat 2016 m. mažėjo neįgalių asmenų, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos nei vienoje apskrityje, skaičius. Detalesnė informacija apie neįgalių asmenų skaičių apskrityse ir jų mažėjimą 2012 – 2016 metais pateikta lentelėje.

Neįgaliųjų skaičius 2012–2016 metais pagal apskritis

 2009 m. pradėjo mažėti pirmą kartą pripažintų neįgaliais asmenų skaičius, t. y. 2008 m. – 27,2 tūkst., o 2009 m. – 22,8 tūkst., 2012 m. tokių asmenų buvo 14,3 tūkst., 2013 m. ir 2014 m. – po 13,8 tūkst., 2015 m. – 12,9 tūkst., 2016 m. – 12 tūkst.

Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.

Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos.

Per 2012–2016 m. stabilizavosi asmenų, gaunančių priežiūros (pagalbos) kompensacijas, skaičius (2012 m. – 58,3 tūkst., 2013 m. – 56,8 tūkst., 2014 m. – 56 tūkst., 2015 m. – 56,4 tūkst., 2016 m. –56,3 tūkst. asmenų). Neįgaliųjų, kuriems paskirta slaugos išlaidų kompensacija, per tą patį laiką padaugėjo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu šis skaičius taip pat jau stabilizavosi: 2012 m. – 39,6 tūkst., 2013 m. – 39,2 tūkst., 2014 m. – 39,9 tūkst., 2015 m. – 41,5 tūkst., 2016 m.– 41,3 tūkst. asmenų. 2016 m. 942 vaikų gavo slaugos išlaidų kompensacijas, 8,6 tūkst. – priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacijas.

Asmenys, kurie kreipėsi dėl negalios nustatymo, bet jie neįgaliaisiais pripažinti nebuvo (žalias stulpelis)