Aplankytas ir pagerbtas Puziniškio piliakalnis

Liepos 5 d. Ignalinos viešoji biblioteka ir vėl pakvietė atrasti piliakalnių paslaptis bei aplankyti Aukštaitijos nacionalinio parko miškuose pasislėpusį Puziniškio piliakalnį. Tai jau trečiasis bibliotekos projekto „Piliakalnių istorija žadina vaizduotę“ renginys. Didelio susidomėjimo sulaukė atviros istorijos pamokos ant Linkmenų ir Ginučių piliakalnių, todėl ir šįkart būrys smalsuolių miško keliukais pro Meironių kaimą važiavo aplankyti paslaptingojo Puziniškio. Iškilęs šalia Linkmeno ir Asalnykščio ežero protakos šis stačių šlaitų piliakalnis galbūt nėra labai lankomas, tačiau įsitaisęs tikrai puikioje vietoje. Šiuo metu baigiamas statyti naujas tiltas per ežerų protaką, o jį pravažiavus jau visai netoli Ladakalnis ir Salų kaimas. Į šiaurę nuo piliakalnio yra Asėko ežeras, o į šiaurės rytus telkšo raistas.
Ant Puziniškio piliakalnio su žmonėmis bendravo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos specialistai Algirdas Panavas, Giedrė Šukytė, Sigutė Mudinienė bei Tauragnų piliakalnio II atradėja, archeologė, Dovilė Baltramiejūnaitė. Buvo prisiminta šio piliakalnio ir Puziniškio kaimo bei senojo ąžuolo istorija, taip pat piliakalnio atradimas prieš bene 30 metų, kai A. Panavas, ieškodamas kalvotų vietų, nuo kurių atsiveria gražiausios panoramos, šia vieta susidomėjo. Iš vakarų pusės kalvą juosia gynybinio pylimo liekanos. Manoma, kad piliakalnis įrengtas I tūkst. pirmoje pusėje. 1985 m. žvalgomosios ekspedicijos metu buvo nustatyta piliakalnio teritorija. O kultūrologė Sigutė Mudinienė sakė, kad kaimo žmonės pasakoja, kad šeštadienio vakarą einant pro piliakalnį galima išgirsti, kaip raganos vanojasi. O renginio metu ant piliakalnio pašlaitėje skambėjo sutartinės, buvo menamos mįslės. Jauniausia Puziniškio gyventoja Ugnė skaitė kaimo poeto Kazimiero Lukoševičiaus eiles.
Vilniaus universiteto doktorantė D. Baltramiejūnaitė prisiminė savo tyrinėjimus Tauragnuose ir tą didelį džiaugsmą, kai suprato daug prisidėjusi atrandant naują piliakalnį. Jaunoji mokslininkė norinčius kvietė prisidėti prie vasarą rengiamos ekspedicijos. Ji sakė, kad pastaruoju metu vietiniai žmonės labai domisi naujais objektais, archeologiniais radiniais ir apie juos praneša. Darbe labai padeda naujausių technologijų pritaikymas. Specialūs prietaisai fiksuoja magnetines anomalijas, kurias skleidžia po žeme esantys objektai: metalas, akmenys, laužavietės ir kt., taip pat yra galimybė sudaryti požeminį 3 D žemėlapį, kuriame matomas žemės sluoksnių tankis, matomi įvairūs nelygumai, iškilimai.
Nors prie Puziniškio piliakalnio dirvožemis skurdus, tačiau būtent čia auga į Raudonąją knygą įrašyti reliktiniai tundrų augalai – šiaurinės linėjos. Netoliese randama ne mažiau retų laukinių orchidėjų – plačialapių skiautalūpių. Protakoje iš vandens savo geltonas taures kelia lūgnės, o pakraščiai net baltuoja nuo vandens lelijų žiedų. Čia aptinkamos ir gėlavandenės pintys – upinės durlės. Nors jos yra žalios spalvos, tačiau išvaizda labiau primena koralus.
Renginio pabaigoje bibliotekininkė Laima priminė, kad šio projekto metu vyksta savarankiško fotografavimosi sesija „Nuo piliakalnio iki piliakalnio“. Iki rugpjūčio 28 dienos kviečiama daryti asmenukes ant Ginučių, Puziniškio, Linkmenų, Taurapilio, Kačeniškės piliakalnių ir siųsti el. paštu biblioteka@ignalinosvb.lt. Asmenukės bus publikuojamos viešosios bibliotekos svetainėje www.ignalinosvb.lt ir bibliotekos facebook paskyroje. Gražiausios asmenukės papuoš informacinius stendus apie piliakalnius. Na o ignaliniečių laukia dar dvi išvykos ir įdomūs susitikimai ant Taurapilio ir Kačeniškės piliakalnių.